Kauno „Žalgiris” jau rytoj Trevize maču su „Benetton” pradeda 2006-2007 metų Eurolygos varžybas. Ketvirtą sezoną Kauno ekipoje rungtyniausiantis 22 metų 203 cm ūgio puolėjas Paulius Jankūnas tvirtina, kad šiandien „Žalgiris” kaip niekad vieningas.
Devintą sezoną Eurolygoje žaidžianti Kauno „Žalgirio” ekipa sieks pagerinti pastarųjų metų rezultatus, kai į TOP 16 etapą iškopusi komanda baigdavo jį be pergalių. Praėjusio sezono pabaigoje atsistatydinus vyriausiajam treneriui Antanui Sireikai prie „Žalgirio” vairo stojo latvis Ainaras Bagatskis. Pasak puolėjo Pauliaus Jankūno, šiemet itin draugišką kolektyvą turintis Kauno klubas ėmė žaisti greičiau. Prie to daug prisidėjo nauji ekipos legionieriai – kroatas įžaidėjas Marko Popovičius ir atakuojantis gynėjas iš Naujosios Zelandijos Kirkas Penney. Šį sezoną „Žalgiriui” vėl keliamas tikslas patekti į Eurolygos antrąjį etapą ir sužaisti sėkmingiau nei per du praėjusius sezonus, kai nebuvo iškovota nė vienos pergalės.
Dar trūksta tarpusavio supratimo
– Kaip jaučiatės prieš startą Eurolygoje?
– Tvirtai dar tikrai nesijaučiame, kaip ir bet kuri kita komanda. Juk visada yra ką tobulinti: ir gynybą, ir puolimą, o svarbiausia – tarpusavio supratimą. Bet, manau, esame gana neblogai pasirengę. Aišku, sulig kiekvienomis rungtynėmis mūsų sportinė forma turėtų gerėti. Atvykę į Italiją peržiūrėsime vaizdajuostes, kuriose užfiksuotas „Benetton” žaidimas. Treneris jau rengia mums mačo užduotis.
– Ar „Žalgirio” žaidimas labai skiriasi nuo praėjusių metų?
– Taip, pradėjome žaisti greitesnį krepšinį. Turime daugiau jaunų krepšininkų, o ir legionieriai jaunesni už buvusius pernai. Dažniau rengiame greitas atakas, kibiau ir judriau ginamės. Žodžiu, komanda tapo greitesnė.
– Iš šalies atrodo, kad legionieriai seniai perprato A.Bagatskio sistemą?
– Sunku pasakyti, kaip yra iš tiesų, bet drauge sportuojame jau nemažai laiko. Legionieriai tikrai labai geri, jie smarkiai sustiprino mūsų ekipą. Tiesa, dar nesame puikiai susižaidę, tačiau kiekvieną dieną šlifuojame derinius, kitus krepšinio elementus ir vis geriau vieni kitus suprantame. Jeigu kartu rungtyniautume ne pirmus metus, galėčiau sakyti, kad puikiai vienas kitą pažįstame, tačiau to nėra. Tarpusavio supratimo mums dar šiek tiek trūksta.
– Šiemet komanda buvo suformuota gana anksti. Ar tai jaučiate per rungtynes?
– Be abejo. Praėjusio sezono pradžioje buvo šiek tiek sunkiau, nes keitėsi žaidėjai, o šiemet esame drauge nuo pat pirmų mačų. Aišku, keletas krepšininkų dėl žaidimo rinktinėse prie komandos prisidėjo vėliau, bet jos branduolys buvo aiškus. Visi treniravomės, taigi tas tarpusavio supratimas yra geresnis negu pernai.
Nuovargio nejaučia
– Į Kazanės „Uniks” išvykusį Darjušą Lavrinovičių pakeitė suomis Hanno Mottola. Ar dėl to jums rungtyniauti ne lengviau?
– Sunku pasakyti. Be abejo, H.Mottola puikus krepšininkas, bet nežinau, ar gali būti geresnė pagalba, negu žaidžiant „broliui”. H.Mottola ir Darjušas labai panašaus stiliaus – gali ir „pacentruoti”, ir pataikyti tritaškį metimą, todėl skirtumo aikštėje nematyti.
– Ar nejaučiate nuovargio po pasaulio čempionato?
– Ne, treneris viską labai gerai apgalvojo. Per Lietuvos ar Baltijos krepšinio lygų rungtynes leidžia daugiau pailsėti, tad nuovargio tikrai nejaučiu.
– Kalbama, kad „Žalgiris” šiais metais yra draugiškiausias.
– Taip, kiek man teko rungtyniauti „Žalgiryje”, ši komanda tikrai draugiškiausia. Žinoma, gerai sutarėme ir tada, kai žaidė Mindaugas Timinskas, Artūras Javtokas, tačiau šiemet ekipa itin draugiška. Atvažiavus legionieriams jau po kelių dienų ėmė atrodyti, kad kartu rungtyniaujame ne pirmą sezoną. Labai šilta atmosfera būna drabužinėje.
– Gal Eurolygoje tai padės „Žalgiriui” pasiekti daugiau negu praėjusį sezoną?
– Nežinau, bet gera atmosfera komandoje tikrai gali turėti įtakos rungtynių rezultatams. Kai aikštelėje kiekvienas krepšininkas kovoja vienas už kitą, jie pajėgūs padaryti daugiau negu penki atskirai kovojantys žaidėjai.