Stabilus nestabilumas. Taip galima apibūdinti pastarosios kadencijos Palangos valdžios veiklą bei nuolatinį stumdymąsi pečiais dėl gardesnio kąsnio.
Net kurorto politinė ateitis paženklinta rietenomis – jau dabar neabejojama, kad gausybė interesų bei noras pirmauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose lems dar vieną partinės mišrainės atsiradimą.
Daugelis „Vakarų ekspreso” kalbintų Palangos tarybos narių tikino, kad miestui reikia šviežio kraujo, naujo veržlaus lyderio. Tokio, kaip ekscentriškasis Kolumbijos lietuvis Antanas Mockus, šį rudenį dalijęs patarimus kurorto merui Remigijui Alvydui Kirstukui.
Taryboje – mišrainė
Palanga, kitaip nei kitas kurortas Neringa, pasižymi savotiška daugvaldyste. Miesto gyventojai jau dešimtmetį nesugeba kurorto vairo patikėti vienai ar kelioms partijoms.
Po 1997 metų savivaldos rinkimų miesto Tarybą sudarė 8 partijos, po 2000-ųjų – tiek pat. 2002 metais rinkimuose balotiravosi 11 politinių jėgų, iš kurių į valdžią pateko 9.
Tik po 2000-ųjų rinkimų valdžios vadeles trumpam buvo perėmę socialliberalai bei išrinktas jų meras Egidijus Rimkus – kitų rinkimų metu daugiausiai mandatų iškovodavo konservatoriai.
Šiemet Palangos savivaldybė tapo savotiška rekordininke, nes valdančiosios daugumos sudėtis keitėsi net tris kartus. Pirmąjį – pačioje 2005-metų pabaigoje, kai įvyko perversmas ir iš kurorto vadovo kėdės buvo nustumtas ilgametis Palangos meras konservatorius Pranas Žeimys.
Šis politikas miestui nuo 1995 metų su pertraukomis vadovavo net 9 metus. Todėl natūralu, kad būtent P. Žeimys šiuo metu ir turi daugiausiai ambicijų grįžti į valdžią – jis jau patvirtintas konservatorių sąrašo lyderiu.
Politinė rokiruotė kurorto valdžiai atnešė negęstančias batalijas, skundus, tąsymąsi po teismus, mojavimą korupcijos vėzdu ir bereikšmes kaktomušas kovoje dėl įtakos.
2007-ųjų rinkimuose į valdžią veršis vėl mažiausiai tuzinas partijų – be tradicinių rinkimų dalyvių laimę mėgins ir Darbo, Pilietinės demokratijos, Valstiečių liaudininkų partijos.
Suplaukia interesai
Po savotiškos partinės revoliucijos nuo 2006-ųjų Palangai vadovaujantis liberalcentristas R. A. Kirstukas „Vakarų ekspresui” sakė ir vėl ketinantis balotiruotis artėjančiuose rinkimuose.
Anot šio politiko, nuolatines rietenas lemia gausybė susikertančių interesų.
„Palanga yra toks miestelis, į kurį suplaukia vos ne visos Lietuvos problemos, interesai. Daugiausiai jų – žemės grąžinimo, statybų, detaliųjų planų, urbanizacijos klausimais. Jie aktualūs daugybei interesų grupių, todėl ir kyla sumaištis”, – sakė politikas.
R. A. Kirstukas tvirtino apsikeitęs kontaktais su daugiau nei prieš mėnesį viešėjusiu buvusiu Bogotos meru A. Mockumi. „Jo matematiniai, filosofiniai valdymo metodai labai praverstų Palangai, nes valdžiai trūksta racionalumo”, – teigė meras.
Meras oponentų kritikuojamas dėl įvairių priežasčių – esą jis nėra stipri asmenybė.
„Tai žmogus, kuris nieko nesprendžia. Kaltę suverčia tai Savivaldybės administratoriui, tai patarėjams, o pats atsakomybės vengia. Ko gi norėti, juk šis politikas meru tapo vos per naktį. Iš pradžių buvo sutarta, kad miestui vadovaus Vytautas Stalmokas, o per naktį situacija visiškai pasikeitė”, – „Vakarų ekspresui” sakė konservatorių Palangos skyriaus pirmininkas Dainius Želvys.
Kiti Tarybos nariai teigė, esą meras apatiškas galimos korupcijos prevencijai bei nekontroliuoja savo pavaldinių savivaliavimo.
Taryba – nervinga
Savo nuvertimą iš posto P. Žeimys įvertino kaip artėjančių rinkimų pasekmę.
„Buvo surastos techninės priežastys, prikišti mano asmeniniai būdo bruožai. Manau, artėjančiuose rinkimuose realiausi oponentai konservatoriams ir bus liberalcentristai. Tačiau nė viena partija realios daugumos neiškovos, vėl reikės lipdyti koalicijas, ir vėl bus verčiami iš posto tie, kurie į kurorto valdymą nori žvelgti ekonomiškai”, – „Vakarų ekspresui” sakė buvęs meras.
Jokių minčių siekti mero posto sakė neturintis dar vienas buvęs Palangos vadovas, Seimo narys Raimundas Palaitis. Jo vertinimu, politines batalijas lemia tai, kad miesto Taryba dirba labai nervingoje aplinkoje.
„Tai lemia asmenybės bei miesto specifika. Politikai turėtų būti atlaidesni, ramesni, tačiau pasirenka kitą kelią – nuolat stumdosi, konkuruoja dėl troškimo vadovauti. Dar būdingas pavydas. Ne tik tarp oponentų, bet ir tarp bendražygių. Dėl šių priežasčių norėčiau naujojoje Taryboje matyti visai kitus veidus – naujokai apramintų tą aplinką. Klausimas – ar tam subrendę rinkėjai? Manau, kad dar ne”, – prognozavo R. Palaitis.
Partinę mišrainę, pasak pašnekovo, lemia negausus asmenybių būrys partijose. Todėl ir susidarė situacija, kai šioje Taryboje net keturių partijos atstovai turi vos po vieną mandatą.
Įdomią versiją pateikė socialdemokratų Palangos skyriaus pirmininkas Viktoras Pivrikas – anot jo, politinį margumyną kurorte lemia demografinė situacija.
„Yra 17 tūkst. gyventojų ir vienas seniausių Lietuvos miestų. Todėl jis labai konservatyvus. Palanga dar tebegyvena praeitimi, o tai ir lemia konservatorių sėkmę rinkimuose. Partijos, kuri Palangą, gražų kurortą, metodiškai žlugdė. Palyginti su Druskininkais ar Neringa mes atrodome apgailėtini. Taip ir bus tol, kol politikai neišmoks vos pasibaigus rinkimams padėti savo mandatą į stalčių ir nebeatstovauti jokiai partijai. Dirbti visuomenės labui, bendruomenės partijoje”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Pivrikas, kuris užsimojęs užimti Palangos mero kėdę.
Ateitis nerūpi?
Politikai sutarė dėl vieno – politinė mišrainė Taryboje yra blogai.
„Bet mes jos neišvengsime. Ir vėl po rinkimų virs užkulisinės kovos, nebus pastovumo. Taip yra todėl, kad nė viena partija Palangoje neturi labai ryškios asmenybės, kuri patrauktų rinkiminį garvežį. Yra tam tikros grupuotės, kurios pasivadina partijomis ir veikia išvien. Nė vienas negalvoja apie miestą, visi vaikosi postų, nepaisant ateities – norima turėti čia ir dabar. Nėra ilgalaikės strategijos”, – teigė Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus vadovas Bronius Martinkus.
Jis brėžė liūdnoką perspektyvą – esą rinkimuose dalyvaus vos 30-40 proc. balso teisę turinčių palangiškių, ir vėl viskas tekės senąja vaga.
Liberaldemokratų Palangos skyriaus vadovas Salvijus Jodka „Vakarų ekspresui” sakė neįžvelgiantis partinio chaoso – atvirkščiai, esą galima pastebėti tendencijas.
„Palangą visada valdė dešiniosios jėgos. Visada dalį vietų turėdavo kairysis flangas, todėl po 2007-ųjų rinkimų ši tendencija turėtų išsilaikyti”, – sakė jis.
V. Pivriko nuomone, geriausias Palangos valdymo modelis būtų tuomet, kai miestą valdytų dvi tradicinės partijos – konservatoriai ir socialdemokratai. „Ta politinė mozaika – destruktyvi, gimdanti tik nuolatines partines priešpriešas”, – sakė jis.