Spalio 25-osios vakare (trečiadienį) Vilniaus kongresų rūmuose įvyks ilgai laukta Giacomo Puccini operos „Bohema” premjera. Nemirtingą kūrinį apie jaunų Paryžiaus menininkų gyvenimą atliks visas jaunųjų Lietuvos operos dainininkų žvaigždynas: Edgaras Montvidas, Joana Gedmintaitė, Dainius Stumbras, Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius, Egidijus Dauskurdis.
Bilietai į šį rudenį suplanuotus „Bohemos” spektaklius spėjo ištirpti dar gerokai iki premjeros, todėl buvo nuspręsta paskelbti papildomus spektaklius lapkričio 5 dieną ir gruodžio 20 ir 22 dienomis. Premjeros išvakarėse su žurnalistais susitikę operos kūrėjai pranešė, kad dėl didelio Lietuvos žiūrovų susidomėjimo planuojama keletą „Bohemos” spektaklių parodyti ir 2007-ųjų pavasarį – kovo 21, 23 ir 25 dienomis.
„Būtent šiame projekte atradau sau priimtiniausią operos modelį: tai ne individualūs atskirų atlikėjų pasireiškimai, o bendras darbas. Repetuodami „Bohemą” stipriai priartėjome prie dramos spektaklio – dabar jaučiamės veikiau dramos aktoriais, o ne vaidinančiais dainininkais. Viliuosi, kad tai ne paskutinis mūsų bendras projektas”, – prisipažino Rudolfą „Bohemoje” įkūnysiantis Edgaras Montvidas.
„Šis pastatymas – visapusiškai kitoks. Su „Bohema” keičiasi operos meno suvokimas: čia susirinkę žmonės dainuoja širdimi”, – sakė Miuzetos vaidmenį atliksianti Asmik Grigorian.
Vis dažniau pasigirstant diskusijoms apie operos, kaip klasikinio, bet tuo pačiu – gyvo ir dinamiško žanro, perspektyvas Lietuvoje, nuskambėdavo ir dvejonių, ar esame pakankamai atviri pasaulinėms operos tendencijoms? Ar opera Lietuvoje per pastarąjį pusšimtį metų įsileido pasaulį užkariaujančių ir operos mylėtojų ratą išplėtusių naujovių? Ar kaip žanras ji patraukli tik solidžiai publikai, ar gali būti įdomi ir progresyviosios jaunimo kultūros šalininkams?
„Esu labai laiminga, galėdama dirbti su jaunaisiais Lietuvos dainininkais. Norėčiau, kad Lietuvoje būtų daugiau kalbama apie tai, kad sukurti sąlygas šiai kartai daugiau dainuoti ir rinktis geriausiai jų galimybes atskleidžiantį repertuarą yra gyvybiškai svarbu. Jaunimui būtinos sąlygos tobulėti – tuomet tolesnėje karjeroje jie tikrai nepamirš gimtojo krašto, o Lietuvos publika turės progą išvysti naująją operą, kurioje vaidyba – visiškai lygiavertė muzikai. Šiems jauniems žmonėms, kuriuos išvysite „Bohemos” scenoje, priklauso Lietuvos operos ateitis”, – sakė „Bohemos” režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„Visų mūsų patirtis skirtinga, tačiau daug kuo esame ir panašūs – kalbu ne tik apie amžių. Dirbdami su patyrusiais kolegomis turime galimybę mokytis ir semtis patirties. Tačiau jaučiu, kad „Bohemos” repeticijose mes labiau atsiskleidėme, jautėmės visiškai laisvai – tokie, kokie iš tikrųjų esame. Atmosfera buvo ypatinga – dažniausiai pavykdavo suprasti vieniems kitus iš pusės žodžio”, – įspūdžiais iš repeticijų dalinosi pagrindinio, Mimi, vaidmens atlikėja Joana Gedmintaitė.
Tai jau ketvirtas bendras D. Ibelhauptaitės, G. Rinkevičiaus ir J. Statkevičiaus darbas. Lietuvoje pagarsėjusią statytojų komandą papildė scenografas iš Anglijos Dick Bird ir garsus apšvietėjas Peter Mumford.
Didingas himnas meilei didžiąja dalimi kuriamas privačių mecenatų lėšomis. Surinktų lėšų pakako, kad „Bohemos” statytojai galėtų kurti, nevaržydami savo fantazijos. „Tai pirmas kartas, kai dirbdama Lietuvoje jaučiuosi visiškai laisva”, – atvirai prisipažino D. Ibelhauptaitė. Spektaklis nuo klasikinės operos nutolo daugeliu aspektų: savo scenografija, apšvietimu ir kostiumais jis daug labiau primena spalvingas scenas iš kino filmo.