Keisti pasenusios ceremonijos Santuokų rūmai negali

Kiekvieną vasaros šeštadienį Klaipėdos santuokų rūmai primena intensyviai dirbantį fabriką. Iš jaudulio virpančios gražuolės nuotakos, pasitempę jaunikiai, virtinė šampanu ir saldainiais nešinų giminaičių ir išpuošti automobiliai. Jie turi dešimt minučių – tiek skiriama kiekvienos poros santuokos ceremonijai. Dauguma jaunųjų labai skuba, todėl kartais tenka pamatyti ir tokį komišką vaizdelį – būsimieji vyras ir =mona bėgte bėga į rūmus, o paskui juos – ir visa svita su griūvančiu filmuoti nespėjančiu piršliu… Ketvertas prie rūmų durų dar nuo tada, kai jie nebuvo atrakinti, stoviniuojančių fotografų (santuokos – jų duona) pasišaipo: „Na kam taip skubėti? Spės dar išsiskirti…”

Rūmai skursta

Šiemet Klaipėdoje jau sutuokta per 500 porų. Pernai tokiu metu skaičius buvo panašus. Tačiau Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Dapšienė, santuokas registruojanti jau 23-ejus metus ir per tą laiką sutuokusi jau tūkstančius porų, sako, kad tai anaiptol nėra daug. Prieš gerą dešimtmetį tokiu metu būtų buvę jau tūkstantis susituokusiųjų. „Santuokos populiarumas mažėja, mieliau gyvenama susimetus, – konstatuoja pašnekovė. – Galvojama: pagyvensime ir taip, o jei reikės – be didesnių pasekmių išsiskirsime.”

Nors santuokų perpus sumažėjo, Z. Dapšienė teigia, jog daugiau porų fiziškai nebegalėtų aptarnauti. „Jei yra labai daug norinčiųjų tuoktis, turėtume net ir penktadieniais dirbti, tačiau susiduriame su problema – trūksta lėšų.”

Šiandien šiuose rūmuose bus sutuoktos 26 poros, nors maksimalus skaičius yra 25 santuokos per dieną. Taigi norintieji sumainyti aukso žiedus vasarą pareiškimus turi parašyti kuo anksčiau. Pirmieji įsimylėjėliai, norintys tuoktis vasarą, šio skyriaus duris pradeda varstyti dar sausio mėnesį.

Raudonos suknelės – negalima

Praėjusį šeštadienį pakalbinti jaunavedžiai nesutiko su nuomone, kad tuoktis šiais laikais – nebemadinga.

„Mes – už santuoką. Abu esame tikintys ir neįsivaizduojame, kaip galima gyventi kitaip, – sakė Rasa ir Jonas. – Kažką gyvenime reikia branginti, ir tai yra santuoka. Žinoma, po vedybų gyvenimas pasikeičia, kai kam – į gera, kai kam – į bloga. Jei nori išsaugoti santuoką, turi stengtis.”

Jonas prisipažino, kad pasipiršęs turėjo šiek tiek pasikankinti: mergina iš karto nepasakė nei „taip”, nei „ne”, tik tiek, kad pagalvosianti… „Pagalvojau ir sutikau”, – šypsojosi Rasa, vestuvių dieną pasipuošusi balta suknele su raudonais akcentais.

„Tiesą sakant, norėjau visos raudonos suknelės, bet… Pasirodo, negalima, nes atrodys, kad esu iki vestuvių daug nuodėmių padariusi”, – kalbėjo nuotaka.

Raimonda ir Valdas sako, kad santuoka sutvirtina draugystę. „Mes jau gana ilgai bendraujame, ketverius metus ar daugiau, tad jau buvo pats laikas tuoktis”, – svarstė jaunikis. Beje, Raimonda ir Valdas yra viena iš tų retų porų, kuri iki vestuvių kartu dar negyveno. „Tad tik dabar sužinosime, kas yra bendra buitis”, – juokėsi sutuoktiniai, žadėję švęsti dvi dienas „ir tradiciškai, ir šiuolaikiškai”.

Čia prisistatė piršlys. Vyras kaip ąžuolas pasirodė esąs labai vaišingas. „Prašom”, – gėrybių iš krepšio siūlė piršlys.

„Ar esu etatinis? Oi, ne, aš tik draugams paprašius, – patikino. – Bet pastebiu, kad tai jau tampa tradicija – jau antrą kartą ėmiausi šių malonių pareigų.” Klausiamas, ar vestuvėms tenka ilgai ruoštis, p. Ramūnas atsakė: „Piršlienę turiu, tai ji ir ruošiasi. Parašo man nurodymus, ką reikia daryti, o aš ir vykdau. Juk visą laiką moterys vadovauja paradui, norime mes to ar nenorime”.

Nora ir Miša tvirtino: „Mes – jauni, bet jau pasiruošę santuokai”. „Svarbiausia – meilė ir supratimas!” – įsitikinę švelniai vienas kitą už rankų laikę jaunuoliai.

Andrejus ir Regina, apsupti būrio šeimos narių bei draugų, kėlė šampano taures. Šalia – mikroautobusas. Paaiškėjo, kad jis buvo išnuomotas svečiams vežioti – visiems sykiu linksmiau.

Nugirdome, kaip sutuoktiniams linkima vaikučio, nors patys jaunavedžiai pažadais nesižarstė. „Jau tris turime… Pažiūrėsime”, – juokėsi pora.

Abiem tai – antroji santuoka. „Abiem nebe pirmas kartas, todėl ir suknelė mėlyna, – tikrai ne dėl mados”, – sakė Regina. Jaunavedžiai nesutinka, kad antrą kartą tuoktis – lengviau. Priešingai – sako, jaudulys buvęs didesnis. „O šiaip jausmas toks pat. Ir santuokos ceremonija tokia pati, kaip ir prieš 20 metų…” – šypsosi Regina.

Ceremonija kelia juoką

Ir išties: santuokos ceremonija nepasikeitė nuo tarybinių laikų. Viena klaipėdietė, atlydėjusi savo 25-erių dukterį tuoktis, sakė: „Matau, kad priešais šalia vienas kito stovi duktė su žentu, santuoką registruojanti ponia kažką gražiai kalba, bet man vis atrodo, kad tai – mano vestuvių diena. Niekas nepasikeitė”, – stebėjosi p. Marytė.

Štai ir garsiosios grupės „B’Avarija” narys Deivydas Zvonkus spaudoje ne kartą yra pareiškęs, kad su savo mylimąja grupės YVA dainininke Natalija Ivanova Klaipėdoje nesituoks, nes „Klaipėdos santuokos rūmai dvelkia sovietmečiu”. Įžymybių pora nusprendė verčiau pasinaudoti teise susituokti Kaune, Natalijos gimtajame mieste, ir tą ketina padaryti po mėnesio.

Neseniai ištekėjusi klaipėdietė Sandra pasakojo, kad sutuokimo ceremonija Klaipėdos metrikacijos skyriuje jai sukėlė pasibaisėjimą. „Tos mergaitės tautiniais drabužiais – kaip iš kokios matricos: akys stiklinės, kalba kaip robotai, – stebėjosi jauna moteris. – Apskritai darbuotojos bendrauja nekultūringai, lyg tarybinių laikų pardavėjos. „Šampaną gersite?”, „Pasus turite? Neturite?! Tai kaip jus sutuoks? Manote, be pasų? Važiuokite atsivežti!” – pamėgdžiojo jų griežtus balsus moteris.

Bet, pasak Sandros, ne tik Santuokų rūmuose buvę nejauku – prieš tuokiantis bažnyčioje pora buvo paprašyta gauti „laisvo stovio liudijimus”. Turi įrodyti, kad nesi anksčiau tuokęsis bažnyčioje. Liudijimą išduoda tik ta bažnyčia, kurioje esi krikštytas. Nesvarbu, kad esi krikštytas tolimo kaimo bažnytėlėje, – turi važiuoti ir gauti”, – vestuvių vargus prisimena Sandra.

Kita mūsų pašnekovė Miglė sakė ceremonijos metu girdėjusi į kumštį prunkščiančius svečius. „Kad ir kaip gerbtum santuokos aktą, išties sunku susilaikyti: juk tai tikras parodijų teatras. Konservatyviojoje katalikų bažnyčioje, ir tai viskas moderniau. Kunigas ne toks įsitempęs kaip ta moteris, kuri sako nuobodų tekstą, ir ritualų ten niekas neatlieka taip teatrališkai kaip toji Karmen, kuri paima nuo stalo žiedus…”

„Tokia tvarka”

Metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Z. Dapšienė pripažįsta, kad santuokos ceremonija nesikeičia jau daug metų. Tačiau laikytis senųjų tradicijų įpareigoja įstatymas – Civilinis kodeksas.

„Tekstas, skaitomas ceremonijos metu, nepasikeitė, bet jis yra priderintas prie nepriklausomos Lietuvos terminologijos”, – sakė Z. Dapšienė. Ji ištraukė iš stalčiaus vieną iš sovietinių atributų – ant kaklo kabinamą LTSR herbą. „Anksčiau tuokdama visada turėjau jį užsidėti”, – prisimena Z. Dapšienė.

Valdininkė sako, kad, nepaisant kritikos, jie negali keisti ceremonijos kaip panorėję. „Tokia tvarka.”

Z. Dapšienė mano, kad patarnaujančios merginos tautiniais kostiumais suteikia ceremonijai šventiškumo: „Kituose miestuose patarnauja patys Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, o mes kviečiame jaunas studentes…”

„Ką mes galime padaryti? Taip, galima kritikuoti pastatą, aplinką, bet naujo juk pastatyti negalime. Neturime iš ko. Trūksta lėšų net patarnaujančių merginų tautiniams drabužiams atnaujinti – jie jau tokie susidėvėję… Pinigų klausimas mums yra išties opus.”

Giedrė Petkevičiūtė

„Vakarų ekspresas”