Lietuvos informacinių technologijų (IT) rinkos analizę atlikusios investicinės bankininkystės bendrovės „SEB Vilfima” ekspertai teigia, kad artimiausiais metais neišvengiamai keisis jėgų santykis nedidelių IT paslaugas teikiančių bendrovių rinkoje. Laukiama rinkos konsolidacijos ir užsienio investuotojų atėjimo.
Pasak „SEB Vilfimos” generalinio direktoriaus pavaduotojo Tomo Andriuškevičiaus, užsienio investuotojų interesų spektrą galima suskirstyti į keturis specializuotus sektorius:
1. Informacinių sistemų kūrimo bendrovės, kurios verčiasi specializuotų sprendimų verslo informacijos, duomenų saugyklų, elektroninio verslo, žinių valdymo ir kitose srityse. Veikla įvairiose vertikaliose veiklos srityse – valstybinėms institucijoms, energetikos, telekomunikacijų, finansinių paslaugų sektoriui, gamybai ir t.t.;
2. Apskaitos ir verslo valdymo programų (ERP) diegimo ir plėtros (pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos, ryšių su klientais valdymo (CRM), verslo analizės (Business Intelligence), atsargų valdymo);
3. IT įrangos nuomos ir priežiūros;
4. IT paslaugų integravimo.
Rinkos mažyliams bus sunku
Informacinių sistemų kūrimo segmente rinka iki šiol išlieka labai fragmentiška, nėra aiškiai dominuojančių, ar įspūdingo dydžio bendrovių. Nemažai bendrovių veikia „vieno kliento” principu, yra labai specializuotos vienoje vertikaliosios veiklos srityje.
Tokios įmonės ateityje susidurs su problemomis, sulėtėjus jų specializuotos kompetencijos rinkos augimui. Pagal analogiją su Skandinavijos šalimis, kur panaši situacija buvo susiklosčiusi prieš 10-15 metų, sulėtėjus IT paslaugų sektoriaus augimui, mažos, siauros specializacijos informacinių sistemų kūrimo bendrovės neišvengiamai susiduria su poreikiu savo resursus ir kompetencijas pritaikyti kituose vertikaliuose sektoriuose ar kitiems klientams, tačiau tai yra sunku padaryti neturint atitinkamos patirties. Kitaip tariant, dydis IT paslaugų bendrovei teikia stabilumo. Be to, didelės IT paslaugų bendrovės gali daug lanksčiau pagal susiklostančią situaciją savo turimus žmogiškus resursus kilnoti tarp skirtingų sektorių/klientų projektų.
„Dalis ERP bendrovių kuria savo unikalius produktus, tačiau jų plitimas apribotas specifinėse veiklos sferose ar geografiškai. Pavyzdžiui, lietuviškų apskaitos ir kitų ERP programų kūrėjų plėtrą riboja vietos specializacija. Be to, didesnio funkcionalumo ir patikimumo didelių užsienio firmų produktai tampa vis labiau unifikuotais, lengvai pritaikomi vietos specifikai. Ilgainiui vienintelis lokalių produktų privalumas lieka žemesnė kaina, tačiau sparčiai augant vietinių IT specialistų darbo užmokesčiui ir, atitinkamai, produkto palaikymo ir plėtros sąnaudoms, tai yra nykstantis privalumas”, – teigia T.Andriuškevičius.
Prieš 10-15 metų panašios tendencijos buvo stebimos Skandinavijos IT paslaugų rinkoje, kuomet „Microsoft” produktai palaipsniui beveik visai išstūmė vietinius ERP produktus.
„Kita vertus, šiuo metu net ir šiuose rinkos segmentuose atsiranda naujų galimybių, todėl nenuostabu, kad Lietuvos IT paslaugų rinkoje žvalgosi potencialūs investuotojai. Švedijos bendrovė „WM-data”, turinti milijardo eurų apyvartą, praėjusiais metais įsigijo dvi bendroves Estijoje. Suomijos IT paslaugų gigantas „TietoEnator” įsigijo bendrovę Latvijoje. Manau, kad tik laiko klausimas, kol panašūs sandoriai įvyks Lietuvoje”, – pažymi T.Andriuškevičius.
Nuo nulio pradėti nebenori
Kita vertus, stambesnės vietinės IT paslaugų kompanijos taip pat mėgina konsoliduoti rinką, įsigydamos mažesnes įmones, siekdamos „saugaus” dydžio ir tinkamai pasiruošti didelių Europos ir Skandinavijos žaidėjų atėjimui, o tuo pačiu ir tapti patrauklesniu taikiniu strateginiams ar finansiniams investuotojams.
„Kol kas didelės užsienio IT bendrovės stengiasi įeiti į Baltijos šalių rinkas „įkeldamos koją” – pirkdamos mažas vietines bendroves. Veiklos startų nuo nulio, panašu, jau „atsikando”, nes be vietos resursų , kad ir koks skambus vardas būtų, veiklos neišplėtosi, o didelių taikinių nėra. Didesnės Lietuvos IT paslaugų bendrovės paprastai dar ir prekiauja kompiuterine technika, tai yra – užsiima veikla, kuria taip atkakliai stengiasi atsikratyti Vakarų IT paslaugų įmonės”, – sako „SEB Vilfima” atstovas.
Tempia ir ES lėšos
Pasak jo, šiuo metu nedidelės įmonės per metus turi galimybių augti po 25-30 proc. ir tai iš esmės susiję su staiga pliūptelėjusiais viešojo sektoriaus užsakymais. Didžioji dalis projektų finansuojama ES lėšomis, todėl rinkoje gerokai padaugėjo į IT paslaugų pirkimą nukreiptų pinigų.
„Vietos IT paslaugų įmonės tai puikiai supranta, tačiau šiuos procesus stebi ir didelės užsienio bendrovės, kurios taikosi į augančią rinką. Būtent rinka bei vietos sąlygoms adaptuota kompetencija šiuo metu svarbiausia potencialiems investuotojams, turintiems pasaulinę patirtį ir lengvai pritaikomus produktus bei sprendimus. Tuo tarpu kai kurioms lietuviškoms bendrovėms vis dar atrodo, kad investuotojus gali sudominti unikalūs vietinės reikšmės produktai ar sprendimai. Deja, dažniausiai verslo požiūriu tokių „unikumų” pirkimas pasirodo esantis neracionali investicija”, – pažymėjo T.Andriuškevičius.
„SEB Vilfima” ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais susijungimų ir įsigijimų banga IT paslaugų sektoriuje neišvengiama. Realiausi pirkėjai – Šiaurės šalių specializuotos IT bendrovės kartu su finansiniais investuotojais ar be jų.
Vakarų Europos ir Skandinavijos IT paslaugų rinka yra žymiai labiau konsoliduota nei Baltijos šalyse. Tačiau konsolidacijos procesas vyksta toliau. Štai šią vasarą buvo paskelbta, kad Europos IT paslaugų gigantas „LogicaCMG” perka antrą pagal dydį Skandinavijos IT paslaugų teikėją „WM-data Group”.