Artėjančiai žiemai automobilių padangų pardavėjai parengė itin daug premjerų
Automobilininkų diskusijos, kaip geriau pasirengti artėjančių „slidžių” problemų sprendimui, pačiame įkarštyje. Kaip ir ankstesniais metais, sprendžiamas tas pats galvosūkis – kokios padangos optimalios lietuviškos žiemos sąlygomis, kai tris keturis mėnesius pliusinė oro temperatūra minusinę keičia apie 70 kartų, kai švariu asfaltu tenka važinėti taip pat dažnai, kaip ir apledėjusiais, užpustytais ar sniego ir purvo pliurze padengtais keliais? Štai kokius atsakymus šiemet sufleruoja didžiausią rinkos dalį užėmusių padangomis prekiaujančių bendrovių konsultantai.
Dygliai prieš lameles
Vienas bendrovės „Dagris” savininkų Gintaras Žemaitis, 15 metų vadovaujantis padangų pardavimo padaliniui, teigia, kad tikrai žieminėmis galima laikyti vieninteles dygliuotas padangas. Visos jų konkurentės, gaminamos iš minkšto mišinio gumos, turinčios daugybę lamelių ar „protingą” protektoriaus raštą, yra tik didesnis ar mažesnis kompromisas su saugumu.
Tokios pozicijos laikosi vienas rinkos lyderių, bendrovės „Egzotika” savininkas Rokas Lipeikis. Jo teigimu, atmetus visas išlygas, susijusias su poreikiu žiemą keliauti į Europos šalis, kuriose dygliuotų padangų eksploatacija yra draudžiama, važiavimas dygliuotais ratais užtikrina geriausią automobilio valdymą, trumpiausią stabdymo kelią ir efektyviausią įsibėgėjimą. Šie teiginiai galioja net ir tais atvejais, kai didžiąją žiemos dalį važinėjama švariai nuvalytomis miestų gatvėmis. Palyginamųjų bandymų metu nustatyta, jog judant 50 km/val. greičiu pačių pigiausių dygliuotų padangų stabdymo kelias yra trumpesnis nei pačių geriausių nedygliuotų iš minkšto gumos mišinio pagamintų padangų. Pastarosios paprastai turi daugybę smulkių įpjovų, vadinamų lamelėmis, kurios puikiai dirba važiuojant apsnigtais keliais, tačiau vairuojant ant švaraus asfaltu daro meškos paslaugą – dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo automobilis pradeda „plaukioti”, o stabdymo kelias ilgėja. Dėl šios priežasties minkštos nedygliuotos padangos kur kas greičiau nusidėvi. Vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du tris kartus greičiau nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi važinėjantiems vairuotojams jų gali sunkiai užtekti vienam sezonui. Tuo tarpu dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, todėl mašina yra stabilesnė posūkiuose, jų rida mažiausiai 30 proc. didesnė. Tokį apavą mašinos paprastai dėvi 3-5 sezonus.
Kelia daugiau triukšmo
Vienintelis neginčijamas dygliuotų padangų minusas yra tas, kad važiuojant švariu keliu jos kelia pastebimai daugiau triukšmo, maždaug 4-8 proc. padidina degalų sąnaudas ir gana agresyviai veikia asfaltą. Kelininkai tvirtina, jog automobilis su tokiu apavu nuvažiuodamas vieną kilometrą pliku asfaltu išfrezuoja apie 20 miligramų asfaltbetonio dulkių. Švedų mokslininkai yra apskaičiavę, kad per žiemą jų šalies keliuose iškrapštoma apie 3-4 tūkst. tonų įvairių medžiagų. Dygliai keliuose suformuoja gana dideles provėžas, kurios apsunkina eismą šiltuoju metų laiku, gerokai sutrumpėja kelio dangos, horizontalaus termoplastinio kelio ženklinimo tarnavimo laikas. Dėl šių priežasčių daugelyje šalių kaip tik ir buvo uždraustos dygliuotos padangos.
Tačiau tie patys švedai apskaičiavo, jog gydymo ir reabilitacijos kursai „slidžiose” žiemą įvykusiose avarijose nukentėjusiems žmonėms valstybei kainuotų gerokai brangiau, nei dyglių apgadintų kelių dangų ar horizontalaus ženklinimo renovavimas.
Suomių pasiūlymai
Tradiciškai žieminių padangų kūrimo madoms didžiulę įtaką turi šioje srityje dirbantys Suomijos inžinieriai. Šiais metais, minint pirmosios žieminės padangos „Hakkapeliita” sukūrimo 70-ąsias metines, kompanija „Nokian” pristatė dygliuotas „Nokian Hakkapeliita 5” padangas. Gamintojai tikina, kad didesnį sukibimą su kelio danga ir ilgesnę eksploataciją užtikrina daugybė šių padangų gamyboje įdiegtų visiškai naujų idėjų bei išradimų.
Vienas jų – vadinamasis „lokio letenos” principas, padidinantis dyglių veiksmingumą. Priekinę kraštinę padangos protektoriaus lamelių briauną konstruktoriai padarė žymiai aštresnę, primenančią lokio nagus, kuri daug geriau laiko naujos kartos keturbriaunį dyglį. Dėl to dyglys išlaiko idealią padėtį būtent tuo metu, kai padangos plotas susiliečia su kelio paviršiumi. Tai itin svarbu stabdant arba posūkiuose, kur ir atsiskleidžia padangų gerosios savybės bei yra būtina išlaikyti automobilio stabilumą. Lig šiol toks principas buvo naudojamas tik gaminant kai kurias vasarines lietaus padangas.