Beveik visame regione susiduriama su ekonominėmis ir politinėmis problemomis
Iki šiol ramią Vengriją sudrebino maištas, kurio dalyviai siekia nuversti apsimelavusį premjerą Ferencą Diurčanį. Šiomis dienomis žlugo Čekijos vyriausybė.
Lenkijos dešinieji buvo priversti vienytis su populistais, kad kaip nors suformuotų ministrų kabinetą.
Estijai ir Lietuvai teko susitaikyti su mintimi, kad jos dar nėra pasirengusios euro įvedimui.
JAV leidinys „Project Syndicate” teigia, kad Rytų ir Centrinės Europos šalys nuo skubotų ir įtemptų reformų jau pavargo, todėl regionui reikia nors ir trumpo atokvėpio.
Gresia rimta krizė
Maištas Budapešte, kurį išprovokavo į viešumą patekę įrašai, kuriuose ministras pirmininkas F.Diurčanis atvirai pripažįsta, jog jo vyriausybė daugiau kaip metus melavo apie valstybės finansinę padėtį, tapo paskutiniu įrodymu, kad virš visos Rytų Europos kaupiasi niūrūs debesys, teigia „Project Syndicate”.
Praėjusių metų vasarą slovakai išvaikė vyriausybę, kuri išvedė šalį iš tarptautinės izoliacijos ir ekonominio nuosmukio, į kurį Slovakija buvo patekusi valdant Vladimiro Mečiaro režimui. Mikulašą Dzurindą, kurio reformos valstybei garantavo ekonominį stabilumą, pakeitė kairysis Robertas Ficas, pradėjęs flirtuoti su tuo pačiu V.Mečiaru ir neofašistų partija. Dabar ant Slovakijos vyriausybės krinta populizmo šešėlis. Tą pačią praėjusių metų vasarą vengrai perrinko F.Diurčanį, kuris tvirtino turįs reformų programą ir žadėjo neleisti didėti valstybės skolai. Ankstesnis planas greitai įsivesti eurą buvo nukeltas vėlesniam laikotarpiui. Nepaisant visų priemonių, valstybės biudžeto deficitas nuolat didėja, o tai liudija, kad Vengrijos laukia rimta ekonominė krizė, savo specialiame komentare, skirtame Rytų ir Centrinei Europai, pažymėjo britų BBC.
Pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo
Čekai sugebėjo išrinkti tokį parlamentą, kuriame nė viena partija neturi aiškios persvaros. Po rinkimų premjeru tapęs Mirekas Topolanekas turėjo gerų ketinimų, bet jo galimybės buvo ribotos. Čekai ir vengrai buvo priversti atsisakyti jiems pasiūlyto termino – 2010 metų – įsivesti eurui.
Kaip ir buvo tikėtasi, ministras pirmininkas M.Topolanekas neseniai pralaimėjo parlamente vykusį balsavimą dėl pasitikėjimo, o tai automatiškai sukėlė jo vadovaujamos dešiniųjų mažumos vyriausybės griūtį.
Lenkijoje dvyniai Kačynskiai, kurių vienas turi prezidento, o kitas premjero postą, buvo priversti vienytis su populistinėmis, ksenofobinėmis ir antisemitinėmis partijomis. Visos šios jėgos atakavo valstybės banką ir jo valdytoją Lešeką Balcerovičių, simbolinį Lenkijos reformų tėvą, primesdami jam kaltinimus, šaliai priminusius Stalino laikus, nurodo „Project Syndicate”.
Pavargo nuo reformų
Sunkumai slegia ne tik didžiausias Europos Sąjungos (ES) naujokes. Prastos žinios ateina ir iš kitų regiono šalių, įskaitant Baltijos valstybes, rašo „Project Syndicate” ir priduria: „Beveik visoje Centrinėje ir Rytų Europoje padėtis yra slegianti”.
„Kai vienu ir tuo pačiu metu yra tiek daug nesėkmių, apima pagunda ieškoti bendros priežasties. Viena iš svarbiausių priežasčių, kuri vis dažniau minima, – nuovargis nuo reformų.
Per 15 metų visos regiono valstybės nuėjo sunkų kelią nuo vadinamojo socializmo, grįsto planavimu iš vieno centro, iki rinkos ekonomikos. Šių šalių BVP kasmet įspūdingai didėjo. Bet didelėms permainoms pasiekti reikia daug jėgų, kurios galiausiai išsenka”, – pažymi „Project Syndicate”.
Kai prasideda krizė, žmonės ieško naujų pranašų. Todėl nieko nuostabaus, kad kai kuriose Rytų Europos šalyse rinkėjai noriai balsuoja už kraštutines dešiniąsias ir nacionalistines partijas.
Reikia atokvėpio
Nuovargis nuo reformų liudija, kad Centrinei ir Rytų Europai reikia atokvėpio. Tačiau ES senbuvės su tuo tikriausiai nesutiks. Jos neabejotinai reikalaus, kad naujokės temptų tą vežimą, į kurį savo noru įsikinkė.
Tokiu atveju pokomunistinėms valstybėms gali kilti pagunda daugiau remtis ES pinigais, gaunamais pagal įvairias programas. Dideli valstybinių biudžetų deficitai gali tapti norma net Čekijoje ir Vengrijoje, kurios reformų keliu nuėjo bene toliausiai, išskyrus Slovėniją, gavusią teisę prisijungti prie euro zonos.
Su panašiais sunkumais Vakarų Europa buvo susidūrusi beveik prieš pusę amžiaus, kai jos ūkis kilo kaip ant mielių, o paskui sustojo. Dabar atėjo Centrinės ir Rytų Europos eilė. Gaila, kad vienos šalys nesugeba mokytis iš kitų klaidų, teigia „Project Syndicate”.