Įtariama, kad viename pakaunės daugiabutyje jau dvejus metus gaminami narkotikai: tiek laiko niekas negali to nei įrodyti, nei tvirtai paneigti
Pakaunėje gyvenanti septintą dešimtį pradėjusi vidaus reikalų sistemos pensininkė jau dveji metai šaukiasi šiandieninių teisėsaugininkų pagalbos. Per tą laiką ši užsispyrusi moteris, garsėjusi savo neeiliniu charakteriu ir tarnybos milicijoje bei policijoje metais, užvertė pareiškimų šūsnimis visą šalies policijos piramidę, įsiprašydama net į generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus priimamąjį. Ir tai, atrodo, jaunesniuosius kolegas gerokai supykdė.
Juo toliau, juo labiau ši jau dvejus metus vykstanti dvikova, į kurią jau įsitraukusios beveik visos šalies teisėsaugos institucijos, primena absurdo teatro pjesę, kurioje nebežinai, ar juoktis, ar verkti.
Pribloškianti specialistės išvada
2004-ųjų rudenį ši vidaus reikalų sistemos veteranė teigia savo bute penktajame daugiabučio aukšte ėmusi jausti keistą rūgštų kvapą. Dažniausiai jis pasklinda naktį. Tada nuėjus į vonios patalpą aiškiai girdisi iš apačios sklindantis kažkokių mechanizmų burzgesys ir ištisinis vandens šniokštimas. Sakysite: jau ne kartą girdėta istorija, kurių pagausėja per pilnatį?
Tačiau tame pačiame kontekste šio buto šeimininkė prisipažįsta serganti sunkia onkologine odos liga. Ji diagnozuota prasidėjus šiam įtartinam kvapų antplūdžiui. Savo ruožtu medikai kaip vieną iš galimų šią ligą sukeliančių aplinkybių nurodo dažną sąlytį su cheminėmis medžiagomis arba buvimą jų prisigėrusioje aplinkoje.
Medikų prielaidas linkusi patvirtinti ir buto šeimininkės draugė – pagal išsilavinimą chemikė, dirbanti laborante vienoje Kauno gydymo įstaigoje. Apsilankiusi vieną vakarą šiame bute, ji konstatavo, kad keistąjį kvapą, kurį draugė vis sunkiau toleruoja, skleidžia acto rūgšties anhidridas. Chemikų teigimu, ši medžiaga naudojama psichotropinėms bei narkotinėms medžiagoms gaminti. Turimos galvoje nedidelių apimčių vadinamosios mobiliosios, arba nešiojamosios, laboratorijos, pritaikytos naudoti elementariomis namų sąlygomis.
Įtartini sutapimai
Buto šeimininkę konsultavusi chemikė sutiko duoti parodymus ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Po tokio jos verdikto daugiau kaip 20 metų tarnybai vidaus reikalų sistemoje atidavusi buto šeimininkė nusprendė pasidalyti specialistės įtarimais su vietinės policijos nuovados pareigūnais.
Galbūt tai tik sutapimas, tačiau užregistravus pareiškimą nuovadoje ir grįžus namo policijos veteranę nustebino sujudimas aukštu žemiau esančiame bute. Į akis krito dieną naktį atidaryti šio buto langai bei skuba viską šveičiant kažkokiomis kvapiomis medžiagomis. Policija, pasak pašnekovės, pasirodė tik po poros dienų, kai ši neįprasta sumaištis jau buvo pasibaigusi. Netrukus ji gavusi ir pareigūnų atsakymą į savo pareiškimą, kad įtarimai, jog kaimynų bute gaminami narkotikai, nepasitvirtino.
Tačiau tokia pati sumaištis ir toks pat pareigūnų vizitas jai pasibaigus, policijos veteranės teigimu, pasikartojo ir parašius pareiškimą jau aukštesnei už vietinę nuovadą instancijai – Kauno rajono policijos komisariatui. Ar situacijai kartojantis jums nekiltų įtarimų apie informacijos nutekėjimą iš tarnybinių kabinetų? Tačiau už pastarąjį klausimą turbūt svarbesnis kitas: kodėl kažkam gali būti naudinga perspėti apie rengiamą patikrinimą?
Nueita lengviausiu keliu
Vartant atsakymus, kuriuos ši pensininkė gaudavo į savo pareiškimus, labiausiai į akis krenta, kad jos informaciją apie galimai daromą sunkų nusikaltimą jaunieji kolegos tirdavo kaip eilinį buitinį konfliktą – tik apklausdami kaimynus. Moteris tvirtina, kad nė vienas jos pareiškimą tyręs pareigūnas taip ir neapsilankė jos bute. Tiesa, pastarieji linkę tvirtinti, kad niekas jų neįsileisdavo, nors ir negali garantuoti, kad bute kas nors buvo.
Prieita iki tokių paradoksų, kad viename gautų atsakymų apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes „negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjos nurodytu adresu veikia nusikalstama grupuotė, gaminanti psichotropines medžiagas”, tarp išvardytų tai patvirtinančių liudytojų buvo ir įtariamųjų buto gyventojas, kurio taip pat klausta, ar jis jaučia name specifinį kvapą. Iš to galima daryti prielaidą, kad šį „tyrimą” atlikęs asmuo net neišsiaiškino, kad abiejuose ketvirtojo aukšto butuose gyvena ta pati psichotropinių medžiagų gamyba įtariama šeima, tačiau iš jos vonios patalpos galimai sklindančio specifinio kvapo gretimo policijos veteranei penktojo aukšto buto gyventojai gali ir nejusti. Tai teigia fizikos dėsnis: kadangi minėtas sujungtas ketvirtojo aukšto butas naudojasi tik viena vonios patalpa, jos kvapai kyla į viršų, t.y. tik į policijoje dirbusios pensininkės vonios patalpą.
Apgultį nutraukė kontrataka
Kadangi psichotropinių bei narkotinių medžiagų gamyba priskiriama sunkių nusikaltimų veikoms, ją tiriant turi būti naudojamos operatyvinės priemonės. Bent jau Kauno rajono policijos vadovai prisipažįsta apie tokias priemones nepagalvoję.
Tiesa, nerezultatyvus buvo ir iš Vilniaus atvykusio operatyvininko tyrimas. Redakcijos žiniomis, pareiškėjos bute galimai tvyrančius kvapus jis buvo linkęs sieti su apačioje, ketvirtajame aukšte, atliekamo remonto dažų kvapais, o kartkartėmis paūmėjantį vandens šniokštimą bei jį lydintį burzgesį – su galimai viršutiniame namo aukšte, kuriame gyvena pareiškėja, natūraliai šiek tiek padidintu kanalizacijos nutekėjimu. Šis specialistas iš Vilniaus taip pat prisipažino, kad patekti į pareiškėjos butą jam nepavyko, o pati kreiptis, pavyzdžiui, į visuomenės sveikatos centrą šio buto šeimininkė atsisakė.
Keistokai žiūrint iš šalies atrodo ir pareigūnų dėmesys tik įtariamųjų pagal policijos veteranės pareiškimus butui. Sunku suprasti, ko ir kaip jame ieškota, jeigu net neįsitikinta, ar tikrai viršuje esančiame bute dedasi dalykai, apie kuriuos buvo nuolat kartojama pareiškimuose. Pareigūnai kontrargumentuoja, kad teigta apie galimai nusikalstamą veiklą ne pareiškėjos, o apačioje esančiame bute.
Po tokių bergždžių pareigūnų vizitų ir minėto ketvirtojo aukšto buto savininkė neapsikentusi parašė policijai pareiškimą, kuriame prašė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš ją šmeižiančią kaimynę. Motyvuota tuo, kad nė vienas šios pareiškimas nepasitvirtino.
Padvelkė paradoksu
Pagal minėtą policijos veteranės kaimynės pareiškimą, priešingai ankstesniems atvejams, jos jaunieji kolegos tyrimą pradėjo. O praėjusį mėnesį šiai vidaus reikalų sistemos pensininkei įteiktas ir pranešimas dėl jai pareikšto įtarimo „dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą”.
Tai tapo pretekstu kreiptis pagalbos į kitą taip pat jau „nuo arenos” nuėjusią vidaus reikalų sistemos pensininkę (ne pagal amžių, bet šiai tarnybai atiduotus metus) – buvusią Kauno vyriausiojo policijos komisariato Ypatingai svarbių bylų tardytoją Vitaliją Smolenskienę, šiandien užsiimančią advokatės praktika. Pastaroji dienraščiui teigė esanti priblokšta, kaip šiandien dirba jaunesni jos kolegos.
V.Smolenskienė šį jau dvejus metus niekaip neįsisiūbuojantį tyrimą išjudino per mėnesį. Pirmiausiai vienas iš kurioziškiausių atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą apskųstas Kauno rajono apylinkės teismui. Šis persiuntė skundą Kauno apygardos prokuratūrai. Pastaroji priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą pradėti. Tai pavesta Kauno rajono apylinkės prokuratūrai, ši savo ruožtu tokį nurodymą pateikė Kauno rajono policijai.
Po šios grandininės reakcijos susidarė į paradoksalią panaši situacija: šiandien Kauno rajono policijos komisariate atliekami du ikiteisminiai tyrimai, viename iš jų VRM pensininkė – nukentėjusioji, kitame – jau įtariamoji dėl galimai melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, nors pirmasis tyrimas dar nebaigtas.
Teismas palaikė advokatę
Tačiau labiausiai V.Smolenskienę papiktino iš Kauno rajono apylinkės prokurorės gautas pranešimas apie būtinumą skirti jos ginamajai teismo psichiatrinę ekspertizę. Advokatę šokiravo ne tik tai, kad nėra jokių argumentų kreiptis į teismą su tokiu prašymu, bet ir kad apie tai informuota antroji pusė – priešpriešinį pareiškimą parašiusi kaimynė. V.Smolenskienės įsitikinimu, kas dabar gali garantuoti, kad šis jos ginamosios orumą, ginamą ir Konstitucijos, pažeminantis poelgis netaps vieša paslaptimi ne tik visiems kaimynams, bet ir visai gyvenvietei?
Minėta prokurorė dienraščiui teigė sprendimą kreiptis į teismą dėl būtinumo skirti psichiatrinę ekspertizę priėmusi, vadovaudamasi liudytojų (pareiškėjos bei jai antrinančių kaimynų) parodymais bei įtariamosios pareiškimų turiniu, sukėlusiais įtarimų, kad pareiškėja gali turėti psichikos sutrikimų, pasireiškiančių kvapų ir garsų haliucinacijomis bei persekiojimo manija. O informuoti apie tai ne tik įtariamąją ir jos advokatę, bet ir nukentėjusiąją įpareigoja įstatymai.
Redakcijos duomenimis, šio prokurorės prašymo Kauno rajono apylinkės teismas nepatenkino. Motyvas – kol nebaigtas tyrimas dėl pačios įtariamosios policijai rašyto pareiškimo, pagrindo kuo nors ją įtarti nėra. Tačiau apie tai, anot prokurorės, informuoti įtariamosios kaimynės jau nebūtina.
„Vaidentis” ėmė visiems?
Prašydama prokurorės nesikreipti į teismą dėl psichiatrinės ekspertizės jos ginamajai skyrimo, advokatė V.Smolenskienė nurodė savus kontrargumentus. Tačiau atsakymo į savo prašymą nesulaukė, nebuvo pakviesta ir į šio opaus klausimo svarstymą teisme. Nors jos pateikti kontrargumentai – tikrai svarūs.
Vienas iš jų – pačios advokatės įspūdžiai apsilankius vieną vakarą savo ginamosios bute. V.Smolenskienė tvirtina taip pat jautusi šlykštų rūgštų kvapą, nuo kurio graužė akis ir gerklę. Po vonios patalpa, kurioje šis kvapas buvo aitriausias, sklido ūžesys, primenantis automatinės skalbimo mašinos gręžimą, lydimas vandens šniokštimo. Atkreipė advokatė dėmesį ir į tai, kad lubos ir sienos apsinešusios kažkokia neaiškia medžiaga. Šiame pragare V.Smolenskienė teigia išbuvus apie 10 minučių. Netrukus ūžesys nutilo. Galbūt išsigąsta viršuje aidinčių žingsnių ir prie namo stovinčio nematyto automobilio.
Po to vakaro įspūdžių advokatė liepė kreiptis savo ginamajai pas antstolius, turinčius teisę konstatuoti faktines įvykio aplinkybes. Antstolis Marius Lekečinskas, vieną vakarą apsilankęs šiame bute, konstatavo, kad jame jaučiamas specifinis kvapas, panašus į gamtinių dujų, sumišęs su kitokiu aitriu kvapu, nuo kurio kutena nosį ir gerklę bei kelia čiaudulį ir kosulį. Visa tai konstatuojama, kaip teigiama protokole, esant praviroms buto orlaidėms, langams ir balkono durims.
Kontrargumentai skeptikams
Net neabejojama, kad atsiras skeptikų, teigiančių, kad antstoliui už kvapo konstatavimą buvo sumokėta. Taip – nes tai mokama paslauga, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jo išduoto dokumento suklastojimas tolygus melagingam pranešimui apie nebūtą nusikaltimą. O įsitikinusiems, kad advokatei taip pat galėjo „kvepėti” ginamosios jai mokami pinigai, tenka pasakyti, kad V.Smolenskienė teigia ginanti buvusią kolegę nemokamai. Galų gale, jeigu kvapą bei apnašas galima ir sukelti tyčia, tai kaip tuo pačiu dar išgauti ir triukšmą, sklindantį iš apačios?
„Gal tada psichiatrinę ekspertizę reikėtų skirti ne tik mano ginamajai, bet ir man bei antstoliui?” – klausė advokatė prokurorės.
Kad jam pavaldžios prokurorės kreipimasis į teismą skirti įtariamajai psichiatrinę ekspertizę dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą yra pagrįstas, įsitikinęs ir Kauno rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis. Anot jo, tai būtina pagal atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenis.
VRM psichiatrai – ne specialistai?
Neįtikino prokurorų ir jiems atsiųstos pažymos, kurią V.Smolenskienės ginamai vidaus reikalų sistemos pensininkei išdavė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kauno poliklinikos psichiatras Rytis Leonavičius, kopija. Į jį pensininkė kreipėsi keisdama vairuotojo pažymėjimą. Pažymoje teigiama, kad šiai sistemos pensininkei nebūdingi nei kliedesiai, nei haliucinacijos, nei kiti galimi psichikos sutrikimai. Remiantis šia pažyma, eismo priežiūros tarnyba be jokių problemų išdavė naują vairuotojo pažymėjimą.
Anot T.Staniulio, minėta VRM poliklinikos psichiatro pažyma, pagal kurią sprendžiama, ar pareigūnams galima išduoti tarnybinius ginklus, jų kuruojamame ikiteisminiame tyrime nieko nereiškia. Pagal įstatymus, išvadas, ar įtariamieji – psichiškai sveiki, bylose gali daryti tik teismo medicinos ekspertai.
Tačiau T.Staniulis pripažįsta, kad šis vis labiau juridiniuose ginčuose klimpstantis tyrimas pernelyg užsitęsė. Priešingai ne vienam savo kolegai, jis nelinkęs kategoriškai atmesti ir į šiandieninę situaciją atvedusių kai kurių pareigūnų kaltės. Ko pastariesiems labiau pritrūko – profesionalumo ar sąžiningumo, galbūt laikas dar parodys.