Kai kurie politikai nori destabilizuoti padėtį
Algis Čaplikas, Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys:
– Manau, kad konflikto nei tarp VSD ir NSGK, nei tarp VSD ir Seimo nėra ir būti negali. Yra tik kai kurie politikai, kurie nuo pat saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties veikia taip, kad susidaro įspūdis, jog jie nori destabilizuoti padėtį VSD. Ne kartą esu sakęs, kad nesuprantu konservatorių veikimo motyvų. Tyrimas prasidėjo dėl V.Pociūno žūties, o kuo tai baigėsi šiandien – VSD iš esmės yra suskaldytas į dvi dalis. Tokio rezultato nebuvo galima susapnuoti net blogame sapne. Komiteto ir VSD vadovams reikėtų į viską ramiau reaguoti. Jeigu VSD vadovas mano, kad operatyvinių pažymų nereikėtų duoti parlamentarams, tokiu atveju jis yra paskutinė instancija, kuri priima vienokį ar kitokį sprendimą. Tada lieka tik pakeisti įstatymą, kad kas nors kitas perduotų tas pažymas komitetui, bet nereikia bandyti pažeidinėti tvarkos. Šiandien VSD vadovauja vienas generalinis direktorius, rytoj galbūt bus kitas, bet tvarka vis tiek turi būti. Dabar kai kurie komiteto nariai iš tos pačios paminėtos partijos viešina slaptą komiteto posėdžių medžiagą. Tai irgi yra negerai. Jeigu kalbėsime apie Arvydo Pociaus pažadų netesėjimą arba apie tuos viešus laiškus, nemanau, kad VSD generalinis direktorius randa teisingiausią kelią. Antra vertus, labai lengva šnekėti, tačiau sunku patarti, kaip iš tikrųjų tokioje situacijoje reikėtų veikti. Taip, departamentas padaro klaidų. Pavyzdžiui, laiške galėjo nebūti tos teksto dalies, kurioje užsimenama apie neva pažymose esančias Seimo narių pavardes. Mano nuomone, ir paties laiško šiuo atveju statutinės organizacijos pareigūnui nederėjo rašyti. Manau, kad šią savaitę aistros dar nenurims. Visi yra pakylėtos emocinės būsenos ir kiek suprantu, bus bandoma į visą šią istoriją įvelti ir Prezidentą. Anksčiau įvykusiame Seimo valdybos susitikime su NSGK nariais Andrius Kubilius pareikalavo, kad valdyba kažkodėl prašytų Prezidentą susitikti su NSGK nariais, tačiau tam nepritarė nei valdyba, nei NSGK. Nesuprantu, ko šis politikas kišasi į NSGK veiklą. Nežinau, kokių tikslų siekiama, bet situacija nėra gera.
Pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Socialdemokratų partijos frakcijos narys:
– Dabar keliamas klausimas, ar parlamento komitetas, vykdydamas Seimo pavedimą atlikti tyrimą, neviršijo savo kompetencijos. Manau, kad neviršijo: kiekvienos įstaigos, kuri disponuoja operatyvine medžiaga, vadovas turi teisę nuspręsti, kokią medžiagą jis gali duoti, o kokios ne, kad nepakenktų operatyviniam tyrimui. Galbūt yra duomenų, kurių negalima atskleisti net parlamentarams, nors jie turi teisę susipažinti su slapta informacija. Pačios pirminės saugumo dokumentacijos komitetui, ko gero, nereikėtų pateikti. Tačiau parlamentarai, kiek žinau, pirminės informacijos ir neprašė, jiems svarbios yra apibendrintos pažymos. Bet turbūt VSD per daug jautriai reagavo – departamento vadovas į Seimo valdybą net parašė laišką. Įdomiausia tai, kad tą pačią dieną A.Pocius lankėsi komitete ir apie tą laišką net neužsiminė. Man keistas toks elgesys. Juk jeigu jis nenorėjo komiteto nariams to pasakyti žodžiu, tai galėjo bent jau atsinešti laiško kopiją ir perduoti komiteto nariams. Dabar gi bendravimo forma, mano manymu, buvo pasirinkta netikusi. Tokia forma šios įstaigos vadovas su politikais bendrauti neturėtų. Aš pritarčiau VSD vadovo susirūpinimui, kad nepatikrintos informacijos paskleidimas gali pakenkti ne tik tyrimams, bet ir konkretiems asmenims, kurie gali būti niekuo dėti. Norėčiau, kad tokį patį susirūpinimą visada jaustų visos kitos įstaigos, kurios atlieka operatyvinius tyrimus. Tačiau savo laiške VSD vadovas parašė, kad pažymose minimi ir Seimo nariai, priklausantys tiek valdžiai, tiek opozicijai. Tai prasilenkia su kitais tekste minimais teiginiais, kad būtina laikytis nekaltumo prezumpcijos. Taigi net neįvardijus parlamentarų pavardžių nekaltumo prezumpcijos principas jau buvo pažeistas, kadangi kalbama apie konkrečią riboto skaičiaus žmonių grupę. Tokiu pareiškimu įtarimų šešėlis mestas ant visų Seimo narių. Jeigu tai būtų pasakyta žodžiu, galima būtų teigti, kad A.Pocius pasikarščiavo. Tačiau kai rašai laišką, po to jį bent kartą perskaitai, tai jau kita kalba… Seimo komitetui pavesta atsakyti į daug klausimų. Vienas iš jautriausių klausimų – apie galimą aukštų pareigūnų korupciją. Operuojant informacija, reikia žinoti, kad nors viešumas ir yra didelis ginklas, bet su visais ginklais visada reikia elgtis labai atsargiai. O šis ginklas yra labai efektyvus, nes puikiai žinome, kad viešumu politikus galima nužudyti politine prasme, nors įtarimams nebūtų jokių įrodymų. Įrodymai yra būtini ir šioje situacijoje aš suprantu A.Pocių.
Spaudimo sąlygomis sunku išlaikyti
pusiausvyrą
Jurgis Jurgelis, buvęs VSD generalinis direktorius:
– Į klausimą, ar Seimo nariams turi būti pateiktos tos nelemtos pažymos, mano atsakymas būtų toks: tai priklauso nuo jų turinio. Jeigu pažyma yra operatyvinio pobūdžio ir jeigu iš jos turinio galima nustatyti arba atskleisti VSD slaptuosius bendradarbius arba iš jos turinio galima nustatyti, kokiomis techninėmis priemonėmis ir kokiais metodais buvo surinkta informacija, tokiu atveju pažyma neteiktina. Jeigu pažyma yra analitinio pobūdžio, mano supratimu, ji yra teiktina. Atsakymą į šį klausimą galima rasti Valstybės paslapčių apsaugos, Saugumo ir Operatyvinės veiklos įstatymuose. Konflikto čia negali būti, tiesiog reikia gerai skaityti įstatymus ir žiūrėti, kaip jie apibrėžia pažymų arba informacijos pateikimą.
A.Pocius kaltinamas blaškymusi, kai iš pradžių pažada pažymas perduoti Seimo nariams, o po to atsisako tai padaryti. Tokio jo elgesio nelaikyčiau kokia nors didele blogybe. Galbūt A.Pocius pažadėjo neįsigilinęs, o kai įsigilino, pamatė, kad pažymos – neteiktinos. Šioje situacijoje reikėjo daugiau šalto proto. Pasipiktinimas, kad A.Pocius iš pradžių pažadėjo, o po to nedavė, nėra argumentas. Nereikėtų sureikšminti tam tikro VSD sutrikimo, nes saugumas jau ne kelias dienas ar savaites, o kelis mėnesius yra po sunkiu žiniasklaidos ir politikų presu. Tokiomis sąlygomis pusiausvyrą išlaikyti labai sunku.
Apskritai tokioje situacijoje institucijos veikla būna paralyžiuota, ji negali normaliai dirbti: ją tikrina Seimo komisija, vyksta vidinis patikrinimas, tuo pat metu saugumiečiai turi rengti pažymas, jie eina į apklausas, kiti apklausoms rengiasi, treti galbūt dalijasi įspūdžiais, kas buvo per apklausas. Spaudimas didžiulis, todėl institucija neveikia taip, kaip jai derėtų. Tokių situacijų reikėtų vengti. VSD pusiausvyra susvyravo nuo pat pirmųjų akimirkų, kai žuvo V.Pociūnas. Ir kai buvo prarasta rami, užtikrinta laikysena, prasidėjo blaškymasis, kuris padiktavo tam tikrus, kartais gal ir ne pačius teisingiausius žingsnius. Nuo pat pradžių VSD aiškiai nepasakė, kokios buvo V.Pociūno paskyrimo aplinkybės. Todėl tokioje situacijoje toną davė žiniasklaida ir kai kurie politikai. Dėl to, mano nuomone, problema buvo deformuota ir hiperbolizuota. Šiandien susidariusi padėtis, mano manymu, atspindima neobjektyviai. Įvykiai VSD tarsi nešė paskui save, o ne saugumas dėjo taškus įvykių eigoje. Jeigu paaiškėtų, kad saugumo darbe yra daug blogų dalykų – aplaidumo ir dar ko nors, tai tuomet kelčiau klausimą: kokia yra VSD prižiūrinčių institucijų atsakomybė? Yra gi NSGK, kuris vykdo parlamentinę VSD priežiūrą. Jeigu jis priežiūrą vykdė gerai, bet VSD neklausė, tai tuomet saugumas atsako. Bet jeigu tos priežiūros nebuvo, tada atsakomybę reikia dalytis abiem. Negali būti, kad prižiūrėtojai visada teisūs, o prižiūrimieji visada kalti.
Kalbėjosi Arūnas Ivaškevičius