Atsisakyti centrinės šilumos tiekimo nelengva

Šildymo sezonas kai kuriuose šalies miestuose prasidėjo praėjusią savaitę. Nuo tos dienos, kai radiatoriai ėmė po truputį šilti, gyventojus kamuoja vienintelis klausimas: kiek kitą mėnesį už tai reikės mokėti? Daugelis svarsto, kad galbūt apsimokėtų atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo ir pasirinkti kitokį, kiek pigesnį buto šildymo būdą. Teoriškai tai įmanoma, tačiau praktiškai – sunku.

Prasidėjęs šildymo sezonas daugelį vidutines ir mažas pajamas gaunančių gyventojų labiau liūdina nei džiugina. Taip, namie bus jaukiau, komfortiškiau, nereikės šalti, gal ir sezoninės ligos mažiau puls. Tačiau šiluma kasmet brangsta, o tai reiškia, kad ir taip spaudžiančius diržus teks susiveržti dar stipriau. Todėl gerokai anksčiau prieš atvėstant orams ne vienas šalies gyventojas pradėjo domėtis, ar įmanoma atsisakyti centrinio šildymo, gal pigiau būtų šildyti būstą dujomis, elektra ar dar kuo nors?

Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta. Daugiabučių gyventojams, panorusiems atsisakyti bendro šilumos tiekimo, tektų įveikti ne vieną biurokratinį barjerą, ne mėnesį ir ne du minti įvairių institucijų slenksčius, išleisti daugybę pinigų.

Nauda ar papildomos išlaidos?

Daugiabučiuose namuose esančių butų, kuriuose yra išjungta centrinė šildymo sistema, šeimininkai teigia, jog prieš kelerius metus, kai dar galiojo tuometiniai įstatymai, tai padaryti buvo paprasčiau. Dabar – beveik neįmanoma. Nebent, pasak vieno „Namų pasaulio” skaitytojo, pasirinkti kitą šildymo būdą pageidautų visas namas. „Vienam butui atsisakyti centrinio šildymo vargu ar įmanoma. Mano kaimynai teisininkai neseniai bandė tai padaryti, tačiau visos pastangos buvo bergždžios. Nei puikus įstatymų išmanymas, nei gausios pažintys kol kas jiems nepadėjo pasiekti tikslo”, – tvirtino vilnietis.

Kita skaitytoja įsitikinusi, kad ir dabar galima atsisakyti centrinės šildymo sistemos. „Tačiau gerai pagalvokite, ar jums reikia ilgalaikio galvos skausmo. Pirmiausia privalėsite atlikti daugiabučio, kuriame gyvenate, šilumos sistemos auditą, t. y. apskaičiuoti, kaip išjungus jūsų bute centrinį šildymą tai paveiks kitus gyventojus – gal jie patirs dėl to nuostolių. Už šiuos darbus turėsite pakloti nemenką sumelę. Paskui teks kaip nors gauti visų kaimynų sutikimą. Lengva nebus – kokie nors pensininkai, bijodami, kad jiems galbūt pabrangs šiluma, būtinai pradės ožiuotis. Jei vis dėlto stebuklingu būdu ir pasisektų surinkti parašus, nesidžiaukite. Dar turėsite gauti šūsnį įvairių sutikimų, vėliau – izoliuoti visas savo būsto sienas, šildymo sistemos vamzdžius, kuriais šiluma per jūsų butą eina pas kaimynus, – priešingu atveju juk ir toliau centralizuotai šildysitės. O kur naujos šildymo sistemos įrengimo darbai… Taigi išlaidų gali būti daugiau negu naudos”, – įsitikinusi pašnekovė.

Su popieriais – į savivaldybę

Tvarką, kaip šilumos vartotojai gali atsisakyti bendro šilumos tiekimo, nustato LR Šilumos ūkio įstatymas, įsigaliojęs 2003 metų liepos 1 dieną. Išsamiau tai aprašyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose 2003 metų birželio 30-ąją.

Vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymu vartotojai turi teisę nutraukti šilumos pirkimo ir pardavimo sutartis pagal jose ar įstatymuose nustatytas nutraukimo sąlygas. Daugiabučiuose namuose esančių butų savininkai, pageidaujantys atsisakyti centrinės šilumos tiekimo, pirmiausia privalo kreiptis į savivaldybę. Prie prašymo turi būti pridėta: visų butų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendrasavininkių raštiškas sutikimas, pasirinktos energijos rūšies (ji turi atitikti miesto šilumos ūkio specialųjį planą, nedidinti žalos aplinkai) tiekėjo raštiškas sutikimas tiekti energiją tam butui šildyti, savivaldybės įgaliotos institucijos (sostinėje – „Vilniaus energijos”) išvada, jog, išjungus buto šildymo ar karšto vandens sistemas iš viso pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, dėl kitokio jo šildymo būdo likusių butų gyventojai nepatirs papildomų išlaidų, taip pat įsipareigojimas atlyginti nuostolius, jeigu jų būtų.

Darbus sunku apskaičiuoti

Pateikus šiuos ir dar šūsnį kitų dokumentų sprendimą dėl prašymo nutraukti šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį bei pakeisti buto šildymo būdą savivaldybė turi priimti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Tačiau tuo atveju, jeigu dokumentai netinkamai sutvarkyti, sprendimas gali būti atidėtas iki dvejų metų.

Šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių išjungimo projektavimo, įrengimo bei kitus su tuo susijusius darbus buto savininkas atlieka pagal teisės aktų reikalavimus, išduotas technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą už savo lėšas. Baigus tuos darbus privalu gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, pastato šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių jungčių su šilumos perdavimo tinklais išardymo ir (ar) kitų išjungimo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos ar karšto vandens tiekėjui. Tik tada pagaliau pasirašomas aktas dėl centrinio šildymo nutraukimo.