Kaip gyventi šilčiau ir mokėti mažiau?

Rudeninis lietus, už lango stūgaujantis vėjas, spengiantis ir kasdien didėjantis šaltukas – tai artėjančios žiemos ženklai, verčiantys sunerimti dėl šildymo sezono. Šiandien daugeliui jis asocijuojasi su didelėmis šildymo išlaidomis, bet, pasirodo, jų galima išvengti. Apie pigesnes namų šildymo alternatyvas kalbėjome su šildymo srities specialiste Jūrate Gintautaite.

Šildymo srities specialistai prabyla apie pigesnio šildymo alternatyvas. Kas verčia apie jas galvoti?

Šildymo išlaidos priklauso nuo to, kokią šildymo sistemą – šiuolaikinę ar senesnę – turime įsirengę savo butuose ar individualiuose namuose. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, jog kitų metų pradžioje dar brangs gamtinės dujos, o tai tiesiogiai turi įtakos šildymo kainoms. Gyventojai pradeda svarstyti apie pigesnio šildymo alternatyvas, kaip sumažinti eksploatavimo išlaidas.

Be to, čia veikia ir nenoras atsilikti nuo kaimynų, ypač tada, kai greta gyvenanti šeima moka už šildymą mažiau nei mes, o kita – dar mažiau. Jos moka mažiau, nes joms išjungtas centrinis šildymas ir jos tapo individualiomis vartotojomis, kurios pačios gali reguliuoti sunaudojamos šilumos kiekį, pasirinkti pigesnę kuro rūšį, diegti naujas ir efektyviau kurą naudojančias technologijas.

Koks šildymo būdas yra pigiausias?

Vieno atsakymo nėra. Vieniems tai kietojo kuro katilas, nes iš giminaičio gauna pigių malkų arba patys turi miško plotelį, kurį kerta. Tik, deja, malkos ne visada kainuoja taip pigiai. Jas perkant reikėtų pagalvoti, jog ką tik iš miško parvežta mediena nėra tinkama naudoti, nes ji šlapia. Malkas reikia kažkur sukrauti po stogu ir džiovinti maždaug dvejus metus.

Ar kietojo kuro katilas išties geriausias sprendimas?

Šiandien kietojo kuro katilų rinkoje populiariausi yra plieniniai, turintys apatinio degimo funkciją ir veikiantys dujų generacijos principu. Tokių katilų naudingumo koeficientas siekia 70-80 proc., tai priklauso nuo malkų sausumo, nes sudegus 1 kg malkų (kurios turi 20 proc. drėgmės) išskiriama 4 kWh šilumos, o kurios sudaro 40-50 proc. drėgmės, išskiria tik 2 kWh šilumos iš 1 kg malkų.

Kietojo kuro dujų generacinių šildymo katilų kaina yra maždaug du kartus didesnė nei turinčių apatinio degimo režimą. Generacinių katilų trūkumas – jiems reikia elektros energijos, kurią naudoja juose įmontuoti dūmų ištraukimo arba oro tiekimo ventiliatoriai. Šildymas kietuoju kuru tampa ne toks populiarus, nes tokio tipo įrenginį reikia bent du kartus per dieną pakurti, valyti, o jam kūrenti tinka sausos malkos, kurių drėgnumas sudaro ne daugiau kaip 30 procentų. Be to, papildomų problemų sudaro ir tai, jog ne visi turi vietos joms sandėliuoti.

Tai kas geriau: šildymas malkomis ar dujomis?

Pagrindinės šildyti naudojamos kuro rūšys šiandien yra gamtinės dujos ir malkos. Kuro rūšiai parinkti paprastai daro įtaką dujofikaciniai aspektai, pirmiausia tai, ar yra atvestas dujų įvadas. Jį turintieji dažniausiai renkasi dujas, neturintieji – kitą kuro rūšį. Dujinio šildymo šalininkai turi galimybę naudoti ne tik gamtines, bet ir kitokias suskystintas dujas, pavyzdžiui, propano ir butano.

Dar vienas gana pigus kuras – granulės. Europoje nuolat daugėja granulėmis kūrenamų katilinių. Kuo šis kuras patogus?

Atsakymas būtų paprastas – šildymas granulėmis yra tarpinis, palyginti su dujomis. Granulės gaminamos panašiai kaip ir briketai – iš presuotų medienos atliekų, tiksliau iš sausų pjuvenų ir drožlių, kurios susmulkinamos ir supresuojamos į 6 ar 8 mm mažus cilindrinius gabaliukus. Drėgnumas granulių sudaro apie 8 procentus. Tai yra ypač ekologiškas kuras ir patogus naudoti, nes katilai valdomi mechanizuotu kuro padavimu. Be to, tobulinant jų gamybos technologijas, jas planuojama gaminti ir iš šiaudų bei kitų biologinių atliekų.

Vis tik, kad ir kaip žvelgtume į dabartinę padėtį, šiandien patogiausias ir priimtiniausias šildymo būdas – dujinis šildymas.

Nerimą kelią sparčiai kylančios degalų kainos. Galbūt gresia ir dujų kainų šuolis?

Ne taip seniai buvo dujų kainų šuolis, bet ir vėl numatomas dar vienas gamtinių dujų kainų kilimas. Tikėtina, jog dėl padidintų dujų įkainių kils ir kitų kuro rūšių kainos. Tad šildymo išlaidos, neatsižvelgiant į naudojamo kuro rūšį, taip pat sparčiai kils. Toks scenarijus kelia nerimą vartotojams ir verčia ieškoti ekonomiškesnių šildymo būdų.

Kokiais ekonomiškesniais ir naujais šildymo būdais labiausiai domisi gyventojai?

Gyventojai linkę būstus šildyti, įsirengdami autonominį šildymą, taip pat vis dažniau pasirenka dujomis kūrenamus kondensacinius šildymo katilus. Vakarų Europoje, kur kuras kainuoja brangiau nei Lietuvoje, dujomis kūrenami kondensaciniai šildymo katilai laikomi ne tik ekonomiškais, bet ir ekologiškais.

Tai, jūsų manymu, kondensaciniai šildymo katilai, esant dabartinėms aplinkybėms, būtų geras pasirinkimas?

Dujomis kūrenami kondensaciniai šildymo katilai energijos atžvilgiu yra efektyvesni nei įprastiniai dujomis kūrenami katilai. Kondensacinių dujinių katilų naudingojo veikimo koeficientas yra net 110 procentų. Jis pasiekiamas panaudojant paslėptąją šiluminę – sudegusiuose produktuose esančių vandens garų – energiją, dūmai yra atvėsinami, kad juose esantys vandens garai atvėstų žemiau rasos taško ir iškristų vandens lašai.

Prognozuojama, kad dujos nuolat brangs… Nejaugi tai išties pigus variantas?
Taip, tai yra tiesa, bet juk yra ir kita medalio pusė. Juk nuolat brangsta ne vien dujos, bet ir malkos, anglys, granulės bei kitos kuro rūšys. Net ir brangstant kurui, šildymo išlaidos vis tik gali sumažėti.

Suprantama, nereikėtų kalbėti apie prastą namo sienų šiluminę varžą, kiaurus langus ar neužsidarančias lauko duris. Juk galimybė sutaupyti slypi ir čia. O dar pažiūrėkime, kaip šią problemą sprendžia europiečiai. Jie renkasi ekonomiškesnius dujinius kondensacinius šildymo katilus. Tačiau norint sutaupyti pinigų, pirmiausia juos reikia investuoti, nes šie katilai yra brangesni už tradicinius.

Šildymo katilas rodo, kaip efektyviai panaudojama šiluma, gaunama degant dujoms. Pakeitus seną šildymo katilą nauju nauda apskaičiuojama paprastai: ekonomiškesnio dujų kondensacinio šildymo katilo naudingojo veikimo koeficientas yra apie 15 procentų didesnis. Norint mažiau mokėti už gamtines dujas, tereikia mažinti šildymo katilų nenaudingą šilumos nuostolį į aplinką.

Darosi vis sunkiau neapsigauti renkantis šildymo įrangą, o po jūsų išsakytų minčių kyla dar daugiau abejonių. Tai vis tik koks būdas pigiausias ir efektyviausias?

Kylant šildymo kainoms neverta ilgiau laukti. Dabar tinkamiausias metas atsisakyti seno šildymo katilo ir pradėti taupyti naudojant naują, energiją taupantį šildymo įrenginį. Ką vertėtų pasirinkti? Suprantama, kiekvienas pardavėjas reklamuoja savo siūlomą prekę, bet faktai yra faktai. Lietuvių mokyti nereikia, užtenka pasakyti, kur daiktas pagamintas ir surinktas, o ne suprojektuotas ar pagamintas, ir jis jau beveik žino atsakymą. Aš asmeniškai patarčiau rinktis vokišką šildymo įrangą, tačiau tai priklauso nuo produkcijos.

Ką patartumėte žmogui, norinčiam ekonomiškiau šildyti namus?

Dauguma šildymo rinkoje esančių komponentų vienu atveju yra puikiai tinkami, o kitu atveju jis tiesiog neveiks taip, kaip to tikitės. Tad norint pasirinkti tinkamą katilą ar kitą šildymo įrangą, reikia įvertinti visos sistemos savybes. Siekiant išvengti klaidų, rekomenduočiau pasikonsultuoti su šildymo sistemų specialistais.

Ačiū už pokalbį.