Keturmatis kinas verčia slėptis po kėdėmis

„Į kino teatrą neįleidžiami maži vaikai be suaugusiųjų priežiūros. Nėščioms moterims, silpnų nervų žmonėms nerekomenduojame lankytis kino teatre”, – tokie perspėjimai laukia atėjus prie „4D kino”, praėjusią savaitę atvėrusio duris Vilniuje.

Sostinės prekybos centro „Flagmann” trečiame aukšte atidaryta keturmačio kino salė, kurioje ne tik galima išvysti trimatį vaizdą, bet ir pasijusti kino filmo herojumi. „Iš miesto muziejaus pabėgo atgiję dinozaurai. Raginame gyventojus nepalikti namų. Saugos tarnybos skuba į įvykio vietą”, – girdime žiūrėdami trimatį filmą ir drauge su herojais judame miesto muziejaus link. Užėję į vidų sykiu su dinozaurų gaudytojais apžiūrime suniokotas patalpas. Gyvūnų muziejuje nebėra, todėl keliaujame mūrinės sienos link. Staiga ant mūsų pasipila plytų kruša ir pasirodo milžiniškas dinozauras. Ne vienas kino salėje sėdintis žmogus užsidengia akis, o kai kurios merginos net ima spiegti. Dinozauras jau beveik praryja visus trimačio kino žiūrovus… Ir taip 15 minučių ekstremalių įspūdžių.

Akiniai nukelia į kitą tikrovę

Sostinėje iki vasaros veiksiantis kinas leidžia įsitikinti, kaip lengvai galima apgauti žmogaus protą ir akis. Tereikia užsidėti specialius akinius ir sėdėdamas ant tvirtos kėdės pajunti, kaip tave vejasi baisūs padarai, krenti iš daugiaaukščio, apipila daugybė stiklo šukių.

Keturmatį kiną Lietuvos gyventojams sumanęs atvežti verslininkas Antanas Sadauskas teigia, jog tai puikiausias atrakcionas visai šeimai. „4D kiną reikia vadinti ne trimačiu, o keturmačiu. Čia ne tik vaizdas iškeliamas iš plokščio ekrano, bet ir salėje esantys žiūrovai gali pajusti, kaip vyksta žemės drebėjimas, smogia sprogimo banga ar aptaško į vandenį nukritusio lėktuvo nuolaužos. Tokį įspūdį suteikia salėje įrengtos specialios kėdės”, – pasakojo projekto sumanytojas. Kėdėse sumontuota moderni sistema, kuri tam tikromis akimirkomis paleidžia vandens srovę, oro gūsį arba ima judinti žiūrovą pagal vaizdą kino ekrane.

Šia pramoga jau galėjo pasidžiaugti Klaipėdos ir Palangos gyventojai. A.Sadauskas pasakojo, kad uostamiestyje keturmatis kinas buvo pradėtas rodyti dar praėjusią žiemą, o vasarą perkeltas į Palangą. „Šis kinas – mobilus, todėl gana lengvai galime jį kilnoti iš vieno miesto į kitą. Žinoma, visa tai užtrunka apie dvi tris savaites, – kalbėjo pašnekovas. – Idėja atidaryti Lietuvoje keturmačio kino salę kilo, kai ilsėjausi Izraelio kurorte. Ten turėjai galimybę jį pasižiūrėti – padarė didžiulį įspūdį. Tada pamaniau, kodėl niekas to nesiima Lietuvoje. Izraelyje žiūrėjau IMAX kiną. Jis labai brangus, nemobilus ir yra rizikos, kad gali neatsipirkti. Todėl įsigijau kino aparatūrą, kurią galima gana lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą. Beje, šis kinas pagal vaizdo ir efektų kokybę net geresnis už IMAX”. Pasak A.Sadausko, jis labiausiai tinka Lietuvos rinkai, tad verslas, kaip pats prisipažino, yra pelningas.

Žodžiais nenusakomi įspūdžiai

Kaip žadama pritraukti publiką į salę, kurioje įrengta 40 kėdžių? „Kiną sumontavome labai geroje vietoje – pačiame sostinės centre, o žiūrovus čia pritrauks tik reklama. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, jog veiksmingiausia trimačio ar keturmačio kino reklama – kai jame apsilankęs žmogus papasakoja aplinkiniams patirtus įspūdžius”, – dėstė A.Sadauskas. Anot jo, Klaipėdoje buvo rengiama akcija, per kurią geriausi kai kurių mokyklų moksleiviai gavo kvietimus į trimatį kiną. Sugrįžę iš šios pramogos jie pasakojo kitiems savo įspūdžius ir pritraukė naujų žiūrovų.

„Patirtus pojūčius sunku apsakyti, todėl visada siūlau geriau pamatyti ir tik tada kalbėti apie trimatį kiną. Nes kai savo akimis išvysti, kaip pelės lekia tiesiai į tave ir jauti, kaip jos bėga per kojas, supranti, ką reiškia 4D kinas”, – tvirtino pašnekovas.

Sostinėje šia pramoga susigundę gyventojai galės išvysti tris animacinius filmus. Vienas jų – lietuvių kalba, kitas – rusų, trečias – anglų. Kiekvieno trukmė – po 15 minučių. A.Sadauskas prisipažino, kad vieno animacinio filmuko, kuriame gausu specialiųjų efektų, nuoma kainuoja apie 45 tūkst. JAV dolerių per metus. Jie pagaminti Honkonge. Pasak trimačio kino savininko, tokių filmų per metus išleidžiama tik vienas arba du. „Jie kuriami naudojantis labai sudėtinga technologija, nes turi preciziškai atkartoti kritimo, vandens purškimo, žaibavimo ir kitus specialiuosius efektus”, – sakė pašnekovas. Anot jo, trimačio kino salės eksploatacijos išlaidos nėra labai didelės. „Vandens efektams užtenka poros kibirų vandens – žiūrovai juo laistomi visą savaitę”, – šypsojosi A.Sadauskas. Daugiausia lėšų tenka skirti patalpų ir brangiai kainuojančių filmų nuomai.

Trimatė televizija – XXI amžiaus revoliucija

Mokslininkai teigia, jog televizija jau turėjo tris revoliucijas. Pirmoji buvo, kai televizijoje atsirado garsas, antroji – kai ji tapo spalvota. Trečia televizijos revoliucija – trimačiai vaizdai plokščiame ekrane. 1920 metais didis filmų režisierius Sergejus Eizenšteinas pasakė, kad kinematografijos ateitis – trimačiai judantys paveikslėliai. Net broliai Lumiere’ai, kino „tėvai”, eksperimentavo su trimačiais vaizdais – nudažė raudonai ir mėlynai dvi juostas ir leido jas sykiu ekrane. Stereovaizdus buvo galima išvysti pro akinius, nudažytus mėlynai ir raudonai, skirtingai nei juostos. Tačiau matomas vaizdas buvo nespalvotas. Tokį jį regėjo ir pirmi trimačio kino „Meilės jėga” („Power of love”) žiūrovai 1922 metais.

Geresnis trimatis vaizdas pasiekė žmones tik apie 1950 metus, kai imta naudoti poliarizuotus stiklus. Beje, ši sistema taikoma iki šiol. Mokslininkų nuomone, tokia technologija nebeturi ateities, nes trimatis vaizdas matomas tik pro specialius akinius. Be to, tai kelia didelį akių nuovargį.

Sovietų Sąjungos mokslininkui Semionui Ivanovui pavyko išrasti technologiją, kuri leidžia sukurti trimatį vaizdą nenaudojant specialių akinių. Pagal jo išradimą 1941 metais Maskvoje buvo atidaryta viena 200 vietų kino salė, įrengtas 3 metrų pločio ir 4 metrų ilgio ekranas. Tačiau šis kino teatras irgi turėjo didelį trūkumą – norėdami matyti trimatį vaizdą žiūrovai, sėdintys stereozonoje, privalėjo visiškai nejudėti.

Praėjusio amžiaus viduryje kinematografijos meistrus pradžiugino dar viena nauja technologija – holografija. Holografinis vaizdas yra tikriausias trimatis vaizdas, matomas iš visų pusių be jokių specialių priemonių. Spėjama, kad šis išradimas gali būti nauja revoliucija, kuri pakeis ir televiziją, ir kiną.

Taigi technologijų matyti trimatį vaizdą esama daug, tačiau nė viena jų nėra tokia tobula, kad būtų prieinama plačiajai visuomenei, kad žmonės galėtų stebėti stereovaizdus be jokių specialių priemonių. Todėl reikia palaukti, kol turėsime trimatį vaizdą rodančius

televizorius namie. Na, o tie, kurie nori dabar nusikelti į stereopasaulį, gali apsilankyti trimačio kino teatre.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Keturmatis kinas verčia slėptis po kėdėmis"

  1. Lila

    Faina

  2. monciukas

    verta pabandyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.