Nemylėkite per stipriai

Meilė – viena, o jos falsifikatų – tūkstančiai. Fransua Larošfuko

Žmonės, kurie nuodijasi ir žalojasi dėl meilės, iš tikro visą savo gyvenimą jaučia vienintelę visa aprėpiančią aistrą – aistrą sau. Jų „didinga meilė” iš tiesų yra talentinga vaidyba. Kartais ji atrodo įtikinama, kartais – akivaizdžiai dirbtinė.

Yra žmonių, kurie dėl psichikos ypatybių mylėti iš viso negali. Jie emociškai šalti, ir šito neslepia. Tai patologija, kurios diapazonas gana platus – nuo psichopatijos iki šizofrenijos. Kiti mylėti geba tik save. Tačiau mylėdami save jie kuria didingos, tragiškos meilės kitam žmogui paveikslą. Tai irgi patologija, dažniausiai – psichopatija.

Pabrėžtina, kad „meilės aukos” neapsimetinėja įprasta šio žodžio prasme. Jos pačios nesuvokia, jog, įsigyvenusios į vaidmenį, žaidžia žaidimą. Slaptas jų motyvas yra egoistiška savimeilė, susikoncentravimas į savąjį aš.

Taip būna esant isterinei psichopatijai, kuri yra įgimtas charakterio defektas. Koreguojamas, tačiau iki galo neištaisomas.

Meilė nėra kančia

Manote, jog taip, kaip jūs, niekas niekada nemylėjo? Klystate. Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime mylėjo, patyrė kančią, bet dauguma sėkmingai gyvena toliau neužkraudami savo jausmų aplinkiniams.

Meilė – tai ne kankinamas aukojimasis. Kai jūs užtvindote žmogų savo meile ir pats joje murkdodės, iš tikro jūs vaidinate spektaklį, kuriame prima esate pats.

„Aš taip jį myliu, aš negaliu savęs valdyti!” – grąžo rankas dar viena mano pacientė, kuri raudojo, klūpėjo ant kelių, maldavo nepalikti, tačiau mylimasis apsisuko ir išėjo.

Mama jai kalbėjo apie savigarbą, draugės patarė spjauti ir pamiršti, o ji – vis tiek savo: „Tegu jis valosi į mane kojas, bet tik nepalieka”.

Manote, tai meilė? Ne. Tai romanas su savimi. O jo varomoji jėga – meilė sau.

Taigi neskubėkite gailėti žmogaus, „einančio iš proto dėl meilės”. Tai šiaudinės meilės liepsna, – tokiais atvejais sako psichiatrai. Vieno aktoriaus teatras, kuris be publikos negali išgyventi. Psichopatinė isterija.

Psichiškai sveikas žmogus sugeba sutramdyti savo jausmus ir suimti save į rankas. Netgi tada, kai širdį siaubia liepsnos, jis, sukandęs dantis, nedemonstruoja šito kitiems. Jeigu jūs nesugebate kontroliuoti savo jausmų, kreipkitės pagalbos į psichikos specialistus.

Keli žodžiai moterims

Patarimo „nemylėti per stipriai” nereikia suprasti tiesiogiai. Mylėti jūs galite taip stipriai, kaip jums leidžia jūsų jautrumas, tačiau svarbiausia – nedemonstruokite savo begalinės meilės partneriui. Mokykitės suturėti emocijas.

Dauguma moterų yra įsikalusios sau į galvą, kad begalinė jų meilė gali pakeisti vyro charakterį, padėti jam atsikratyti nepageidautinų įpročių, išsaugoti šeimą ir t.t. Jos klysta.

Apakusi nuo meilės, moteris idealizuoja vyrą, o kai atsimerkia – mato, kad jis visai kitoks. Žmogaus charakteris jau susiklostė – jo nepakeisi. Psichoterapeutai, psichiatrai gali koreguoti kai kuriuos asmenybės bruožus, tačiau ištaisyti juos visiškai – neįmanoma. Be proto mylinti moteris – bloga vyro „auklėtoja”, ji per daug jam atleidžia, daug ko nemato ir klaidingai jį vertina.