Šių metų rugsėjo 28 dieną legendinė prancūzų aktorė Bridžita Bardo (Brigitte Bardot) paminėjo 72-ąjį gimtadienį ir savo vardo gyvūnų teisių gynimo fondo 20-metį. Buvusi kino deivė per savo gimtadienį išleido knygą, pavadinimu „Kodėl?”.
„Kodėl?” – jūsų penktoji knyga. Apie ką ji?
Tai mano daugiau nei dvidešimties metų trukmės kovos už gyvūnų teises istorijos. Aš parašiau šią knygą todėl, kad mane šokiruoja begalinis žmonių žiaurumas gyvūnams.
Kokius mūšius jūs laimėjote per tuos du dešimtmečius?
Nelaimėjau nė vieno. Į gyvūnus niekur nepradėta žiūrėti geriau. Kinai žudo šunis ir juos valgo. Japonai naikina banginius. Afrikiečiai – beždžiones ir dramblius. Vis daugiau damų vilki nužudytų žvėrių kailiais.
Kaip sakė klasikas, lengva mylėti visą žmoniją, sunku – vieną žmogų. Jūsų atveju yra visiškai atvirkščiai. Jūs smerkiate žmoniją, tačiau įvairiose šalyse padedate senukams, našlaičiams ir bedaliams.
Padedu, bet niekada apie tai nepasakoju.
Prieš keletą mėnesių jūs parašėte atvirą laišką JAV prezidentui su prašymu išsaugoti gyvybę žmogui, nuteistam myriop.
Tai siaubinga istorija. Juodaodis amerikietis Farlėjus Metčetas šių metų kovo mėnesį man atsiuntė laišką. Jis papasakojo, kad gindamasis nuo užpuolikų atsitiktinai užmušė žmogų. Jo žinia mane labai sujaudino. Aš suorganizavau pagalbos komitetą ir pasiunčiau Metčetui 15 tūkstančių dolerių, kad jis susirastų gerą advokatą. Pinigų nusiuntė ir Danielė Miteran, prezidento našlė. Aš du kartus rašiau Bušui, vos ne ant kelių maldavau pasigailėti šito žmogaus gyvybės, skambinau Žakui Širakui, beldžiausi į visas duris. Niekas nepadėjo. Nelaimingajam Teksaso kalėjime rugsėjo 12 d. įvykdė bausmę.
Kodėl per patį savo karjeros piką, būdama 38 metų, jūs atsisakėte šlovės, naujų vaidmenų, pasakiškų honorarų?
Kai aš paskelbiau, kad pasitraukiu iš kinematografijos, visi iš manęs pasijuokė, manydami, jog tai kino žvaigždės kaprizai ir kad po poros savaičių sugrįšiu. Aš negrįžau net kai man pasiūlė vaidmenį filme su Marlonu Brando. Aš supratau, kad gyvenime yra kur kas svarbesnių dalykų nei kinas. Patikėkite, aš nėsyk nesigailėjau taip nusprendusi.
Argi jūs nenugyvenote laimingo gyvenimo, kuris jaunystėje – kaip esate pati sakiusi – priminė Niagaros krioklį?
Keistas dalykas tas mano gyvenimas. Aš niekada nesijaučiau laiminga. Buvau turtinga ir garsi. Ar daug pažįstate žmonių, kurie būtų to atsisakę?
Maža to – jūs atsisakėte ir minios gerbėjų…
Vyrai pasirodė esą gana gležni padarai. Man teko jais rūpintis, juos išlaikyti. O jiems vienodai rodė – aš gi tokia turtinga! Aš dažnai kartoju: savo jaunystę ir grožį atidaviau vyrams, o savo išmintį – gyvūnams. Jiems labiau būdingas dėkingumo jausmas nei žmonėms. Dabar aš gyvenu labai kukliai. Bet man nieko ir nereikia. Užtat esu tikra, kad netuščiai nugyvenau gyvenimą.
Savo namuose Sen Tropė susikūrėte tikrą Nojaus laivą.
Su manimi gyvena daugiau nei šimtas gyvūnų – arkliai, šunys, katės, kiaulės, ožkos, žąsys, vištos. Jiems tai mažas rojus – vienintelis Žemėje.
O jeigu kitame gyvenime jūs būtumėte gyvūnas? Kurį pasirinktumėte?
Norėčiau būti laukiniu žirgu, nesutramdomu. Su gražiais karčiais.
Prancūzų kinematografe neliko didžių aktorių – asmenybių, kokios buvo Žeraras Filipas arba Žanas Gabenas…
Kinas atspindi bendrą vaizdą. Visoje Prancūzijoje neliko nė vieno padoraus aktoriaus. Tas pats ir kitose Europos šalyse – ištisa dykynė. Laimei, yra dar keletas moterų, kurias aš laikau gražiomis: Izabelė Adžani, Emanuelė Bear, Sofi Marso.
Kokias moters savybes jūs labiausiai vertinate?
Gracingumą. Deja, šiuolaikinės moterys vis labiau panėši į vyrus.
Ar vaikštote į kiną?
Ne. Kartais per televizorių pažiūriu senus filmus, bet tik ne su savimi.
Pirmasis jūsų vyras Rožė Vadimas lygiai prieš pusę amžiaus nufilmavo filmą „Ir Dievas sukūrė moterį”, kuris jums atnešė nenusakomą šlovę…
Rožė Vadimas palaidotas Sen Tropė, aš dažnai aplankau jo kapą.
Jūs nuolat kritikuojate Prancūziją ir jos Vyriausybę. Negi jūsų šalyje viskas taip blogai?
Prancūziją blogai valdo. Galbūt anksčiau ar vėliau prie valdžios vairo stos protingi žmonės, kurie išgelbės šalį. Jai gresia islamizacija, kurios, deja, tikriausiai jau nesustabdysi.
Kodėl jūs, dėl artrito vaikščiodama su ramentais ir kęsdama baisų skausmą, nenorite darytis operacijos?
Man baisu. Nepaisant visų kančių, aš niekaip negaliu ryžtis.
Ko jums palinkėti praėjusio gimtadienio proga?
Jeigu jūs norite man padovanoti dovaną, pasigailėkite gyvūno.
na,nežinau,ar ta jos meilė gyvūnams nuoširdi…juk kosmetiką ji naudoja kilogramais,o daugiau nei pusė jos išbandyta su gyūnais… 🙄