Limor Shapiros balsas skambėjo visame pasaulyje, nuo Amerikos iki Naujosios Zelandijos, nuo Londono iki Honkongo. Po savaitės – spalio 27 d. – ji koncertuos Vilniaus Rotušėje.
Koncerto metu bus galima susipažinti su pasaulinėse scenose dainininkės Limor Shapira atliekama programa, tačiau koncertinę ekstravaganciją Vilniuje keis jauki, kamerinė atmosfera. Atlikėjai pasiūlys klausytojams kelionę laiku ir erdve. Skambės arijos iš prancūziškų Offenbacho, austriškų Johanno Strausso II, angliškų Wiliamo Schwencko Gilberto ir Arthuro Sullivano operečių. Paskui svaiginantis balso ir muzikos skrydis perkels klausytojus į kitą amžių, kitą žemyną ir kitą žanrą. Miuziklų arijas iš „Show Boat”, pirmos rimtesnio siužeto operetės, pastatytos 1927 metais Brodvėjuje, keis George’o Gershwino, Michelio Legrando, pirmojo europiečio, muzikavusio su Amerikos džiazo grandais, kūriniai. Na ir, žinoma, Webberio, be kurio miuziklų jau neįsivaizduojama lengvųjų operos žanrų istorija. Pauzes tarp kūrinių užpildys trumpi pasakojimai apie atliktas dainas ir asmenines atlikėjos sąsajas su jomis. Pavyzdžiu, Limor papasakos apie Barbarą Cook, šeštojo dešimtmečio Brodvėjaus žvaigždę, sudainavusią vieną sudėtingiausių arijų miuziklo istorijoje – „Glitter and be Gay”, ir pasidžiaugs, kad ši stipri moteris „Brodvėjaus projekte” buvo jos mokytoja.
LShapiros balsas drauge su XIX amžiaus melodijomis atneš ir nebrangių Paryžiaus, Vienos, Londono suknelių šnaresį, dvikinkės vežiko šūksnius. Brodvėjaus miuziklo garsų šuoruose tarsime girdį pašėlusį Pensilvanijos ir Centrinės stoties sirenų regtaimą, o smalsuolis Limor balse stengsis suvokti Tel Avivo, jos niekada nemiegančio meilužio, kuždesį.
Lakesnės vaizduotės žmogui pasivaidens į Vilnių keliaujantis dainininkės senelis, pasigirs žemaitiškos Kaltinėnų intonacijos, lietuviška Kauno šnekta ir „kromelio” durų girgždesys, unikalus Vilniaus dialektas bei ilgas ilgas atodūsis: „Ech, teležku s ruchliadju toskatj po žoltym pereulkam geto” („Ech, su šlamšto karučiu judėt geltonom gatveliūkštėm geto”). O kai daina darysis liūdna, suprasime ją atminties geležinkeliu apsilankius Paneriuose.
Arijos iš žymiausių operečių
Stulbinamą karjerą Brodvėjuje padariusi Shapira gyvena Izraelyje ir visas kūrybines gastroles po pasaulį pradeda jame. Limor balsui pritaria Izraelio, Londono, Jeruzalės simfoniniai orkestrai, Raananos simfonetės, „Israeli Kameri” orkestrai. Dainininkės repertuarą sudaro prancūziškos, vokiškos ir anglakalbės arijos iš žymiausių operečių ir miuziklų – nuo Jaques’o Offenbacho iki Andrew Lloydo Webberio, taip pat praėjusio amžiaus pabaigos kūriniai. Atlikėja turi parengusi ir hebrajiškų dainų programą – ją praėjusį pavasarį pateikė Lietuvos klausytojams.
Shapira yra suvaidinusi pagrindinius vaidmenis Brodvėjaus miuzikluose „Annie”, „Muzikos garsai”, „Fantastika”, „Mažoji siaubo parduotuvė”, „Kol Nidrei”, „Toledo merginos” ir kituose. Jos balsu prabyla animaciniai kino kompanijų „Walt Disney”, „Warner Bros”, „Fox”, „Pixar” herojai filmuose „Snieguolė”, „Mieganti gražuolė”, „Rykliuko istorija”, „Egipto princas”.
Gimė Izraelyje
Pirmiausia šį balsą išgirdo Amoso ir Etyos Shapirų šeima Izraelyje, kai jiems gimė duktė. Netrukus tėvai išvyko į JAV. Drauge išsivežė ir balso, kuris tada dar nieko nestebino, mažąją savininkę. Tėvelis Jeilio universitete studijavo teisę, mama – muziką. Tuo metu dukrytė turėjo užtektinai laiko išsiaiškinti fonetinius kalbų skirtumus ir visam gyvenimui išmoko daugybę angliškų žodžių.
Po studijų šeima grįžo į Izraelį. Tel Avive tėvą pasitiko būrys jo žinioms neabejingų studentų, ir nuo tada universiteto auditorijose jam teko stoti į dėstytojo vietą. Ėmėsi profesūros, dar vėliau tapo Teisės fakulteto dekanu.
Jaudulį įveikė balsas
Vaikystėje Limor pradėjo skambinti fortepionu. „Pirmoji fortepijono mokytoja buvo mama, pianistė. Praėjo nemažai laiko, kol supratau, kad mamoms nevertėtų būti dukrų mokytojomis, o dukros neprivalo tapti geromis jų mokinėmis. Todėl penktoje klasėje pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Man dėstė patys geriausi fortepijono specialistai”, – pasakoja gražioji dainininkė. Ji teigia labai mėgusi groti, o ir sekėsi tikrai gerai, tačiau per perklausas ir koncertus įsismelkdavo neįveikiamas jaudulys, kuris neapleisdavo muzikantės iki pat pasirodymo pabaigos. „Man tiesiog siaubingai imdavo diegti pilvą, kai reikėdavo skambinti žiūrovams”, – prisimena Limor.
Jaudulį įveikė balsas. Išmušė jo valanda, ir viskas pasikeitė. „Neliko auditorijos baimės. Priešingai, kuo ji buvo didesnė, tuo man buvo smagiau dainuoti. Dviejų trijų žmonių draugijoje jaučiuosi blogiau, nei bendraudama su gausia publika”, – prisipažįsta garsi menininkė. Limor dainavo ir atlikdama karinę tarnybą. „Savo šalį gyniau daina”, – juokiasi ji. Vėliau Shapira įstojo į Tel Avivo universitetą mokytis operinio dainavimo ir vaidybos. „Tik dainuodama jaučiausi užtikrinta, pasitikinti savimi. Net nežinau, kaip tai paaiškinti. Skambindama fortepijonu, atrodo, netikėjau tuo, ką darau. O dainuodama su dideliu džiaugsmu atsiduodu klausytojams”, – tvirtina scenos žvaigždė.
Ją atrado Brodvėjus
Jos balsas buvo lemtingai aptiktas „Muzikos garsuose” kelių Brodvėjaus įžymybių, miuziklo dieną viešėjusių Izraelyje ir koncertinėse scenose ieškojusių jaunų talentų muzikiniam šviečiamajam sumanymui. Radinį svečiai apipylė komplimentais, o pačiai Limor, užčiuopę amerikietiškų jos biografijos faktų ir įvertinę nepriekaištingą anglišką tartį, pasiūlė nemokamas vokalo studijas „Broadway Project”… ir Niujorką.
„Mano svajonė išsipildė! Šešis ilgus mėnesius su nedidele grupe draugų iš kitų šalių sėmiausi dainavimo, šokio, aktorinės patirties pas geriausius amato žinovus Niujorke – Wally Harperį, Jacką Lee. Kursai buvo beprotiškai intensyvūs. Šešios valandos dainavimo per dieną, paskui – šokio, kūno plastikos treniruotės. Lisa Minelli buvo viena šokio studijos mokinių”, – pasakoja dainininkė.
Limor balsas ėmė garsėti. Mergina gavo vaidmenis Brodvėjaus spektakliuose, o naujos pažintys leido išmėginti save kituose amplua ir drąsiai svajoti apie ateitį.
Lietuvos atradimas
Likti Niujorke dainininkė neketino. Ji sako pradėjusi ilgėtis namų, šeimos, draugų: „Supratau, jog niekad nesugebėsiu palikti Izraelio ir siekti karjeros kitose šalyse. Nusprendžiau gyventi Tel Avive, kad po kūrybinių kelionių galėčiau su džiaugsmu į jį sugrįžti”.
Per vieną iš kelionių Limor apsilankė Lietuvoje. Jos koncertu Vilniuje buvo paminėta Izraelio nepriklausomybės diena. Tą kartą ji susipažino su prodiuseriu Artūru Povilaičiu. Vėliau kompozitorius Džeraldas Povilaitis pasiūlė dainininkei kurti bendrą projektą. Taigi dabar jos viešnagė Lietuvoje yra ne kas kita kaip idėjų įgyvendinimo pradžia.
Limor ateities planai, jos dvasinė viešnagė Lietuvoje yra stipriai veikiami praeities, protėvių šešėlių. Nuo mažumės girdėti pasakojimai apie šį kraštą ir realūs jo vaizdai moteriai kelia įvairiausių emocijų. Vis daugiau sentimentų, vis daugiau savasties ji atranda Vilniaus, Kauno gatvėse: „Atrodytų, lyg iš naujo mokyčiausi istorijos ir geografijos. Visada maniau, kad esu perpus Lietuvos ir Lenkijos žydaitė. Mano seneliai iš tėvo pusės kilę iš Kauno, o štai mamos tėvai Davidas ir Rasza susitiko Vilniuje, kuris tuo metu priklausė Lenkijai, ir iki karo jame gyveno. Tad visi jų atsitikimai ir pasakojimai be išimčių siejosi tik su šiuo miestu. Žinojau, kad senelis atvyko mokytis inžinerijos iš Kaltinėnų, bet, maniau, kur nors iš Vilniaus apylinkių, tai yra iš lenkiško krašto. Ir kaip nustebau, kai važiuodama Klaipėdos link išvydau Kaltinėnų miestelio pavadinimą! O Dieve, vadinasi, visa savo esybe esu iš Lietuvos!”