Praėjusią savaitę Vilniuje skambėjo džiazas
XIX tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz 2006” žėrėjo visomis spalvomis. Patenkinti turėjo likti įvairių džiazo krypčių gerbėjai, nes festivalio organizatoriai pateikė gana didelį jo spektrą. Jei vienus „vežė” „Pepa paivinen Quartet” – suomių džiazas, pamažu pereinantis į itin jausmingą garsų virpesį, tai kiti leipo juokais per prancūzų pasirodymą. ARFI (išgalvoto folkloro paieškų asociacija) pateikė išties originalų projektą. „Cinesclaff ARFI” programa buvo skirta legendiniam komiškojo nebyliojo kino klasikui Harry Langdonui. Muzikantai įgarsino tuo pat metu ekrane rodomą nebylųjį kiną. Jei vieniems patiko konservatyvusis klasikinis Izraelio muzikantų pasirodymas, kone užlingavęs daugelį klausytojų, tai kitus išjudino folkloro motyvais trykštantis moldavų džiazas.
Vienas iš festivalio siekių – puoselėti Lietuvos džiazą, todėl šiemet buvo surengtas ir jaunųjų džiazo atlikėjų konkursas. Pasirodė trys geriausi kolektyvai – tai „For Free”, „Magic Mushrooms” ir „Lietaus uždanga”. Finalinio koncerto metu festivalio prodiuseris Antanas Gustys paskelbė, pasak jo, grynai matematinius balsavimo rezultatus: geriausiu lietuvišku kolektyvu išrinktas „For Free”. Tai saksofonininkų Juozo Kuraičio ir Tomo Razmo duetas.
Už nuopelnus džiazo kultūrai buvo apdovanotas saksofonininkas, klarnetininkas ir kompozitorius Liudas Mockūnas, festivalio metu pasirodęs su grupe „Toxikum”.
Įvairiai publika sutiko finalinį koncertą – Jamie Safto projektą „The Jamie Saft Blues Explosion”. Amerikiečių džiazas buvo labai netoli roko, ir galbūt kai kas pasigedo muzikos jausmingumo, improvizacijų žaismo, nors muzikantai demonstravo puikų profesionalumą. Galbūt tuo džiazas ir įdomus, kad niekada nežinai, kur jis nuvingiuos ir kokias mintis ar jausmus pakedens klausytojų širdyse.