Nacionalinio biudžeto priėmimas kasmet sukelia daugybę nuomonių ir diskusijų. Šių metų rekordinis biudžetas – ne išimtis.
Apie 2007-ųjų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetą kalbėjomės su finansų ministru Zigmantu Balčyčiu.
– Gerbiamasis ministre, ką galėtumėte išskirti šių metų biudžete? Kokios jo prioritetinės sritys?
– Kitų metų biudžetas orientuotas į žmonių gyvenimo lygio ir valstybės paslaugų gerėjimą, ypač sveikatos, švietimo ir socialinėje srityse, bei sudarantis spartesnės tolygios regionų raidos sąlygas.
Kitų metų biudžeto finansavimas didėja visoms sritims, tačiau daugiausia dėmesio skiriama saugiai žmogaus aplinkai kurti. Į šią sąvoką įeina daug veiksnių – ir teisėsauga, ir švietimas, ir socialinė aplinka. Apskritai, manau, Lietuvoje reikia stengtis, kad žmogus jaustųsi tvirtai ir saugiai tiek emocine, moraline, tiek fizine prasmėmis. Galų gale juk ir emigracija iš Lietuvos remiasi ne vien finansiniu veiksniu. Nemažai emigrantų pabrėžia, kad įsitvirtinę užsienyje saugiau jaučiasi tiek fiziškai, tiek moraliai. Žino, kad ištikus nelaimei jais pasirūpins socialinė sistema; kad tapę nusikaltimo aukomis galės tikėtis operatyvios ir objektyvios teisėsaugos institucijų reakcijos. To reikia siekti ir mūsų šalyje.
Kitais metais planuojama didinti asignavimus daugeliui sričių, tačiau daugiausia dėmesio teks trims mano minėtoms sritims. Socialinei apsaugai skiriamų lėšų daugėja 48 procentais, švietimui – 16,5 procento. Sveikatos apsaugai, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kitais metais siūloma skirti 1,285 milijardo litų.
Lietuva pastaraisiais metais išgyvena veržlią ekonominę plėtrą, pasiekta gerų rezultatų. Šalies BVP didėja vidutiniškai po 8 procentus pastaruosius ketverius metus. Esant dabartinėms tendencijoms, galima prognozuoti, kad Lietuvos BVP ir toliau didės, taip pat augs atlyginimai (kartu ir perkamoji galia), mažės nedarbas.
– Nemažai kritikų teigia, kad esant tokiam ekonomikos augimui ir gerėjant mokesčių surinkimui reikia stengtis jau dabar subalansuoti biudžetą. Ką atsakytumėte į šią kritiką?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad nėra taip, jog biudžeto nebūtų siekiama subalansuoti. Kitais metais įsiskolinimą mažiname 300 milijonų litų – nuo šiemet numatytų 1,747 milijardo litų iki 1,441 milijardo litų.
Tačiau ir tai pasiekti mažumos Vyriausybei nebuvo taip lengva, kaip gal kam galėtų pasirodyti. Nes, kaip jau minėjau, yra ankstesni Vyriausybės įsipareigojimai, be to, niekam nesinori atsisakyti dalies finansavimo iš biudžeto dėl bendro tikslo – mažinti deficitą.
Numatome, kad kitąmet biudžeto deficitas bus ne didesnis nei 1,2 procento BVP, bet aš manau ir tikiuosi, kad jis bus mažesnis ir sieks 1 procentą BVP.
Visiškai subalansuoti biudžeto kol kas neįmanoma dėl ankstesnių Vyriausybės ir Seimo pernai ir šiemet prisiimtų įsipareigojimų – taip pat daugiausia socialinėje, sveikatos, švietimo srityse. Jei laikytumės griežtos fiskalinės politikos, negalėtume didinti biudžeto išlaidų, ypač darbo užmokesčiui, pensijoms ir įvairioms išmokoms. Kai mūsų šalies vidutinis atlyginimas dar tiek atsilieka nuo vidutinio uždarbio Europoje, neleisti jam didėti būtų neteisingas sprendimas. Reikia surasti pusiausvyrą tarp biudžeto deficito mažinimo ir Lietuvos žmonių pragyvenimo lygio didėjimo. Manau, kitų metų biudžete bus rastas optimalus variantas tarp šių dviejų įsipareigojimų. Kaip jau minėjau, biudžeto deficitas mažinamas 300 milijonų litų, taip pat svarstoma galimybė kitais metais minimalią mėnesinę algą padidinti iki 700 litų.
– Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais padidėjo infliacija. Kitaip sakant, gyventojai pajuto, kad už nemažai prekių ir paslaugų reikia mokėti brangiau nei, tarkim, pernai. Ar Vyriausybė ketina imtis kokių nors priemonių infliacijai valdyti?
– Priemonių infliacijai valdyti valstybė neturi tiek daug, kaip galbūt norėtųsi. Pavyzdžiui, vienas infliacijos valdymo svertų yra valstybinio sektoriaus atlyginimų ir pensijų užšaldymas. Ar kas nors realiai galėtų pritarti šiam būdui? Kai mūsų mokytojų, medikų atlyginimai gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių, taip pat jau imamas jausti darbo jėgos trūkumas? Tas pats ir su pensijomis.
Kiti veiksniai, didinantys infliaciją, yra akcizų ir energijos (naftos, kuro) kainų kilimas. Šių procesų Lietuva nevaldo, nes tai yra pasaulinės tendencijos.
Fiskalinė ir biudžeto politika – realiausias svertas Vyriausybės galioje, juo būtų galima daryti įtaką infliacijai. Tačiau ir čia reikia rasti aukso vidurį tarp poreikių sumažinimo ir infliacijos didėjimo. Kartais pasitaiko, kad neįsigilinę į bendrą situaciją politikai reikalauja didesnio finansavimo vienai ar kitai sričiai ir tuo pat metu nori, kad mažėtų infliacija. Abiejų dalykų vienu metu neįmanoma pasiekti.
Fiskalinis stabilumas galimas tik sutarus politinėms partijoms. Jei jos nesutars dėl tokios būtinybės, šiuo svertu taip pat bus neįmanoma pasinaudoti. Todėl Finansų ministerija inicijuoja parlamentinių partijų atsakomybės dėl tolesnio Lietuvos makroekonominio ir finansinio stabilumo susitarimą. Pasirašius tokį susitarimą parlamentinės partijos būtų įsipareigojusios biudžetiniam finansavimui neteikti nepagrįstų prašymų, kurie trukdytų subalansuoti biudžetą. Tikiuosi, kad Lietuvos politikai supras, kam jis teikiamas ir ką stengiamasi pasiekti.
– Biudžeto projekte numatyta, kad nuo kitų metų kovo pirmos dienos Lietuva 30 procentų didins akcizą cigaretėms. Ar rūkalų ir kuro brangimas neišvengiamas?
– Norėčiau pradėti nuo to, kam apskritai reikalingas akcizo mokestis. Faktas, kad tai nėra populiari priemonė, tačiau akcizai visoje Europos Sąjungoje egzistuoja siekiant, kad visuomenė būtų sveikesnė. Tai galioja tiek rūkalų, tiek alkoholio (norint mažinti abiejų šių žalingų įpročių daromą žalą sveikatai), tiek kuro (kad mažėtų aplinkos tarša) akcizams.
Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo šalyje galiojančius akcizų tarifus suvienodinti su minimaliais kitose ES valstybėse galiojančiais akcizais. Kitais metais Lietuvoje padidinus akcizo už cigaretes tarifą, kaip numatoma, 30 procentų, pakelio populiariausių cigarečių kaina pakiltų maždaug 14 procentų. Tačiau šiuo didinimu minimalus ES valstybėse galiojantis akcizo tarifas Lietuvoje dar nebus pasiektas, tad jį reikės didinti ir ateityje, keliais etapais, kad nebūtų itin juntama vartotojams.
Europos Sąjungoje numatytas minimalus tarifas rūkalams Lietuvoje turi būti pasiektas iki 2009 metų gruodžio 31 dienos (minimalus ES akcizo tarifas benzinui – iki 2010 metų gruodžio 31 dienos; dyzelinui – iki 2013 metų gruodžio 31 dienos). Alkoholio akcizas jau yra pasiekęs kitur ES galiojančias normas.
– Tiek Lietuvos gyventojų atlyginimai, tiek pragyvenimo lygis dar gana nemažai atsilieka nuo ES vidurkio. Kaip manote, kada tai galėtų pasikeisti?
– Kaip jau minėjau, Vyriausybė stengiasi realiai vertinti visus veiksnius, rasti geriausią sprendimą ir naudoti kuo daugiau priemonių pragyvenimo lygiui didinti. Kaip finansų ministras, jaučiu atsakomybę už nuolatinį tolygų Lietuvos ekonomikos gerėjimą, kurį pajustų kiekvienas žmogus. Tiek aš pats, tiek Vyriausybė pasiryžusi ir toliau laikytis subalansuotos fiskalinės politikos, nesiimti jokių drastiškų veiksmų, kurie išbalansuotų finansų srautus valstybės mastu. Šiuo metu (kaip ir pastaruosius kelerius metus) Lietuvos ekonomikos prognozės geros, ir manome, kad šios tendencijos išliks. Tikiuosi, jau po keliolikos metų Lietuvos gyventojai galės pasakyti, kad gyvena ne blogiau nei kiti Europoje.