Britų spauda ir žavėjosi, ir stebėjosi Lietuva

Žurnalistams įsiminė perdėtas policijos uolumas ir žmonių nuoširdumas

Didžiosios Britanijos žiniasklaida neskyrė daug dėmesio Karalienės Elžbietos II vizitui Lietuvoje, bet keli pagrindiniai laikraščiai išsamiai aprašė Jos Didenybės kelionę ir savo įspūdžius. Žurnalistai pažymėjo, kad lietuviai nuoširdžiai priėmė monarchę, tačiau stebėjosi ypatingomis saugumo priemonėmis.

Karalienė neslėpė susidomėjimo

„Karalienės vizitas, sveikinantis kovą už laisvę”, rašo dienraštis „The Times”. „Rudenėjančios gamtos fone, miškingos kalvos papėdėje, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų orkestras grodamas gerai pažįstamą škotų dūdmaišių kūrinį „Highland Cathedral” („Kalnų Katedra”) pasitiko Karalienę, kuri atvyko paminėti pirmąjį įvykį, pakeitusį dabartinės Rytų Europos istoriją”, rašo „The Times” apie apsilankymą kapinėse, kuriose palaidoti žuvusieji už Lietuvos laisvę.

Anot dienraščio, nuo nepriklausomybės atgavimo laikų ryšiai tarp šių dviejų valstybių sparčiai stiprėjo. „Beveik 100000 lietuvių gyvena Didžiojoje Britanijoje. Jie sudaro antrą pagal dydį Rytų Europos imigrantų grupę po Lenkijos. Dauguma jų yra imigrantai darbininkai arba studentai.

Vis dėlto yra ir kitų Didžiosios Britanijos ir Lietuvos ryšių įrodymų, kurie šiuo metu slepiami po statybiniu polietilenu miesto centro aikštėje: pirmąją „Marks&Spencer” parduotuvę planuojama atidaryti kitą pavasarį. Firmos įkūrėjas Maiklas Marksas yra kilęs iš Lietuvos žydų šeimos”, – pažymi „The Times”.

„The Daily Mail” pateikė netikėtu rakursu užfiksuotos karalienės nuotrauką (žiūrėti viršuje) ir iškalbingą parašą po ja. „Karalienė yra aplankiusi 129 skirtingas pasaulio šalis, taigi jai būtų galima atleisti už nedidelį nuovargį dėl kelionių. Nepaisant to, vakar vakare jai atvykus į Lietuvą su pirmuoju karališkuoju vizitu į Baltijos valstybes, buvo neįmanoma nepastebėti jos veide netelpančio džiaugsmo. Prieš buvusios Sovietų Respublikos ministro pirmininko Gedimino Kirkilo pasveikinimą, karalienė plačiai šypsodamasi negalėjo atsitraukti nuo lango gaudydama pirmuosius šalies sostinės, Vilniaus, vaizdus”, – rašo dienraštis.

Vaikai nepamatė karūnos

Naujienų agentūra AFP ir BBC pažymėjo, kad karalienė yra tolima Lietuvos kunigaikščio, kuris valdė Lietuvą XIV amžiuje, giminaitė. Rašoma, kad pirmasis šią prielaidą pateikė britų istorikas Stefanas Rauvelas, gyvenantis Lietuvoje.

„Atrodo, kad labiausiai jaudinanti žinia yra akivaizdus Lietuvos ir Didžiosios Britanijos istorikų atradimas, kad Elžbieta II yra tolima viduramžių Lietuvos monarcho giminaitė”, pranešė BBC.

Vis dėlto karalienę sutikusieji buvo sužavėti labiau jos asmenybe nei paties vizito simboliškumu. „Dailės mokyklos mokytoja Arūnė Tornau, kurios mokiniai dalyvavo rengiant parodą karalienei, pasakojo, kad jie buvo labai susijaudinę: „Vienas berniukas taip jaudinosi, kad nemiegojo visą praeitą naktį”. „Vaikai labai norėjo pasikalbėti su karaliene, nors kai kurie iš jų nebuvo įsitikinę, ar ji tikrai buvo karalienė, nes nedėvėjo karūnos ir ilgos suknelės”, pranešė BBC.

Prašė patraukti policininkus

„The Times” pažymi, kad prieš pat karalienės atvykimą, Bekingemo rūmų atstovai paprašė sumažinti minios priekyje stovinčių policininkų skaičių, kad galėtų patenkinti Karalienės norą pabendrauti su kuo daugiau žmonių.

„Nepaisant neseniai įvykusių prezidento Bušo ir Popiežiaus vizitų, karalienės apsilankymas lietuviams priminė pasaką. Kaip teigė Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Kolinas Robertsas, „tokio įžymaus ir pasaulyje gerbiamo asmens, kuris taip ilgai yra valdžioje, apsilankymas, privertė juos pasinerti į istorijos knygas ir prisiminti savo viduramžių karalius ir kunigaikščius”, – rašo dienraštis.

Minios (policininkų) susirinko pasveikinti karalienės”. Tokia antrašte reportažą pradėjo „The Daily Telegraph”. „Tikriausiai tai (įvyko) dėl pirmojo dabartinės Britanijos monarchės vizito. O gal dėl to, kad seni įpročiai sunkiai pasimiršta šalyje, kuri pusę praėjusio amžiaus buvo sovietų gniaužtuose. Bet kuriuo atveju lietuviai nerizikavo, kai vakar Vilniuje, pirmojo savo vizito Baltijos šalyse metu, karalienė priėjo prie minios pasišnekučiuoti.

Barokinio stiliaus rotušės aikštėje susirinko apie 5000 sveikintojų. Vaikai laikė gėlių puokštes, mamos mojavo vėliavėlėmis, iš parduotuvių ir biurų šypsojosi darbuotojai. Ir buvo policininkai. Daug policininkų. Apytikriais apskaičiavimais kas trečias kelią karalienei davęs asmuo dėvėjo juodą odinį švarką, turėjo ausines, raudoną ženkliuką ir stovėjo sukryžiavęs rankas ant paslėpto ginklo.

Buvo akivaizdu, kad daugiau nebepasikartos tai, kas įvyko, kai Velso princas prieš penkerius metus lankėsi Baltijos šalyje. Tuomet kaimyninėje Latvijoje 16 metų moksleivė Ana Lebedeva iš minios priėjusi prie princo sudavė jam per veidą raudonu gvazdiku, taip išreikšdama savo protestą prieš NATO”, – priminė dienraštis.

Trūko karališkų patogumų

Anot leidinio, karalienė nenumanė, kad spaudė rankas pareigūnams, kurie dirbo po priedanga. „Karališkieji patarėjai prieš karalienės palydą apžiūrėjo įvykio vietą ir be jokios abejonės pasikalbėjo su apsaugos vadais. Vos kelias minutes prieš pačios karalienės atvykimą pusė pareigūnų atsitraukė į antrąją eilę”, – rašo dienraštis.

„The Times” pažymi, kad Lietuva negalėjo pasiūlyti karalienei karališkų patogumų. „Prezidento Valdo Adamkaus, buvusio Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo pareigūno, 1997 m. grįžusio į tėvynę ir pasinėrusio į šalies politinį gyvenimą, Prezidentūra yra tik darbo vieta. Todėl Prezidento svečiams ir karalienės palydai buvo skirtas visas „Reval Hotel” aukštas. „Reval Hotel” viešbutis – naujas stiklinis virš miesto, kuris yra spalvingojo baroko, sovietinių pilkų pastatų ir pomodernistinių kapitalizmo bazių architektūros mišinys, iškilęs dangoraižis”, – rašo „The Times”.

Įspūdį padarė pagarba duonai

„The Times” pateikė ir daugiau informacijos apie Lietuvą. Pažymima, kad tai pirmoji buvusios Sovietų Sąjungos respublika, paskelbusi nepriklausomybę. Paminėta, kad Lietuva šių metų Eurovizijos konkurse su daina užėmė šeštąją vietą.

Informuojama, kad nacionalinis patiekalas yra cepelinai. Skaitytojai sužinojo apie antrajame šalies mieste Kaune esantį velnių muziejų. Paminimi garsūs lietuvių kilmės žmonės – aktoriai Čarlzas Bronsonas (tikrasis vardas – Karolis Bučinskis), Šonas Penas (senelis žydas emigravo iš Lietuvos. – red. past.), JAV žurnalistas Seimuras Heršas (tėvas žydas emigravo iš Lietuvos. – red. past.), buvęs garsus škotų futbolininkas Bilis Maknilas (mama buvo lietuvė. – red. past).

„The Times” nustebino viena Lietuvos tradicija. „Apversto duonos kepalo padėjimas ant stalo yra jos išniekinimas. Duonos kerštas yra mirtis šeimoje”, – teigia „The Times”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.