Iš Kauno senamiesčio bėga verslas

Tiek verslininkai, tiek miesto valdžia pripažįsta – unikaliausias miesto kampelis merdi

Senamiestis jau nebėra ta traukos zona, į kurią kasdien, rytą ar vakarą, plūsdavo kauniečiai. Dabar jis ištuštėjęs ir apmiręs. Mažai ir žmonių, ir įstaigų, į kurias jie būtų suinteresuoti ateiti, pastatai netenka estetinio vaizdo. Bet nei verslo žmonės, nei miesto valdžia nieko nedaro, kad senamiestis atgytų.

Prekybos patalpų nuoma atpigo

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ praėjusių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, prekybos patalpų nuoma Kauno senamiestyje kainavo 25-50 litų už kv. metrą, o šių metų rugpjūtį nuomos kaina tesiekia 20-35 litus. Tuo tarpu Kauno miesto centre parduotuvei tinkamų patalpų nuoma šiuo metu kainuoja 25-120 litų už kv. metrą.

Parduotuvėms tinkamo nekilnojamojo turto pardavimo kainos taip pat skiriasi. Miesto centre kvadratinis metras kainuoja nuo 3,5 iki 20 tūkst. litų, o senamiestyje – nuo 2,8 iki 6 tūkst. litų. Panaši kaina buvo ir prieš metus.

„Ober-Haus“ komercinio skyriaus vadovas Kaune Saulius Umbrasas teigia, kad senamiestyje trūksta traukos centrų, todėl čia užsuka mažai žmonių. Senamiestyje nestinga nuomojamų ar parduodamų patalpų. Pasak S.Umbraso, jas perka nebent norintieji ilgam investuoti pinigus. Tačiau greito pelno iš tokios investicijos nesitikima.

„Senamiestyje prekybos įmonės nelabai noriai kuriasi. Prieš 3-4 metus buvo šioks toks suaktyvėjimas, bet vėliau parduotuvės išsikėlė. Senamiestis nepritraukia žmonių, parduotuvės nesugeba išsilaikyti, dažnai keičiasi jų pobūdis. Lyginant su Laisvės alėja, senamiestyje prekybinės paskirties nekilnojamojo turto pardavimo bei nuomos kainos yra nukritusios“, – komentavo „Ober-Haus“ atstovas.

S.Umbrasas įžvelgia dar vieną atsiradusi senamiesčio kenkėją – didžiuosius prekybos ir pramogų centrus, kurie „suvalgo“ nemažą dalį potencialių senamiesčio klientų.

„Ober-Haus“ komercinio skyriaus vadovo Kaune nuomone, norint atgaivinti senamiestį, reikia ne tik verslo, bet ir miesto valdžios įsikišimo, susidariusią situaciją reikia spręsti platesniu mastu.

„Pavyzdžiui, galėtų būti sukurta darbo grupė, kuri sėstų prie bendro stalo ir ieškotų geriausių sprendimų. Reiktų nuspręsti, ką turi padaryti miestas, ką – verslininkai. O kol kas senamiestis investuotojams nepatrauklus“ – sako S.Umbrasas.

Tuo tarpu gyvenamuoju požiūriu senamiestis visada patrauklus, čia visuomet vyrauja aukštos butų kainos. „Senamiestis negali būti visiškai nurašytas – tik laiko klausimas, kada jis atgis, – įsitikinęs „Ober-Haus“ atstovas.

Pastatai – elgetų rankose

„Nežinau, kas laukia senamiesčio. Patys kauniečiai jį sugriaus, patys ir atstatys“, – ironiškai susidariusią situaciją vertina Kauno miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius.

Valdininkas tvirtina, kad yra vizijų, kaip sutvarkyti Kauno senamiestį, tik pinigų nėra. S.Lukošiaus nuomone, Kaunas nuskriaustas dvigubai – neturi apsukrios miesto valdžios, o iš šalies biudžeto gauna tik trupinius. Strateginio planavimo skyriaus vedėjas peikia ir senamiesčio šeimininkus.

„Daugumos senamiesčio pastatų savininkai yra elgetos, jie vegetuoja, laukia, kol turimas turtas pabrangs. Jie galvoja ne apie aktyvią veiklą, o apie pelningą turto pardavimą. Tai negera politika“, – tvirtina S.Lukošius.

Po senamiestį – nebent pėsčiomis

Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko senamiestis nepatrauklus kurtis parduotuvėms, – čia sudėtinga privažiuoti ir trūksta automobilių stovėjimo vietų.

Dėl to galima kaltinti istoriją – kad apsigintų nuo priešų miestas įsikūrė Nemuno ir Neries upių santakoje – kad į jį nebūtų lengva patekti. O šiuolaikinio kauniečio, nesiskiriančio su automobiliu, pasivaikščiojimas apgriuvusio senamiesčio gatvėmis nebežavi. S.Lukošiaus įsitikinimu, padėtį išgelbėtų nebent transporto eismo reforma, reikalinga čia pritaikyti ir viešąjį transportą.

IKI prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink Lietuva“ generalinis direktorius Aidas Mackevičius pasakoja, jog dėl senamiestyje taikomų apribojimų, siaurų gatvelių, sunku tinkamai organizuoti prekių pristatymą. Dėl to bendrovei vis dar nepavyksta rasti senamiestyje tinkamos vietos, kurioje jie galėtų atidaryti maisto ir kitokių prekių parduotuvę. Be to, pasak „Palink Lietuva“ vadovo, sunkiai pavyksta susitarti dėl kainos su patalpų nuomotojais.

Planuoja kurtis arčiau miesto centro

Bendrovė „Mažasis Rojus“, Vilniaus gatvėje bei Laisvės alėjoje turinti parduotuves „Mažoji Indija“ jaučia ryškų klientų skaičiaus skirtumą. Senamiestyje, buvusio „Jaunojo techniko“ patalpose „Mažoji Indija“ veikia kiek ilgiau nei metus, bet jau svarstoma, ar verta toliau čia likti.

Laikinai einanti bendrovės „Mažasis Rojus“ direktorės pareigas Ovidija Žedeikytė teigia, kad senamiestyje veikianti parduotuvė paklausi tik sezoniškai. Vasaros metu pagrindiniai klientai – turistai. Jie perka brangesnes prekes nei Laisvės alėjoje esančios parduotuvės lankytojai, tad abi parduotuvės uždirba panašiai. Bet atėjus šaltajam metų laikui, senamiestyje prekyba apmiršta.

„Būna dienų, kai per visą dieną užeina vos keli žmonės, ir tie – ne pirkėjai, o žiūrovai“, – pasakoja O.Žedeikytė.

Jei su patalpų nuomotojais pavyks suderėti žemesnes kainas, „Mažoji Indija“ liks Vilniaus gatvėje, priešingu atveju – bus ieškoma vietos arčiau miesto centro, aiškino parduotuvės atstovė. Kaip vieną didžiausių senamiesčio problemų O.Žedeikytė taip pat įvardija prastą susisiekimą bei automobilių stovėjimo vietų trūkumą.

Turintieji savo klientūrą neverkšlena

Jau 12 metų Vilniaus gatvėje veikianti drabužių parduotuvė „Replay“, pasak direktorės Jurgitos Sakalauskaitės, gyvuoja puikiai. „Turime klientų ratą, kurie specialiai atvažiuoja iki mūsų“, – teigia parduotuvės direktorė. Kita vertus, ji pripažįsta, kad Kauno senamiestis merdi.

Ilgiau nei 10 metų senamiestyje veikiantis knygynas „Tūkstantis ir viena knyga“, prekiaujantis meno leidiniais, taip pat teigia turintis savo klientų ratą. Tačiau knygyno vedėja Odeta Andrijauskienė sako pastebinti, jog ypač prastai verslininkams sekasi M.Daukšos gatvėje. Čia parduotuvės, vos spėjusios atsidaryti, ieškosi naujos vietos. Mat į šalutines senamiesčio gatves tiek kauniečiai, tiek turistai užsuka dar rečiau.

Žmonių srautų indikatorius – bankomatai

Užsukusieji į Kauno senamiestį susiduria su pinigų išgryninimo problema – Vilniaus gatvėje veikia vienintelis banko „Hansabankas“ bankomatas. „Hansabanko“ Kauno regiono skyriaus valdytoja Raimonda Kižienė pasakoja, kad anksčiau dar vienas bankomatas buvo įrengtas Rotušės aikštėje, bet jis buvo paklausus tik vasaros metu. Tad netrukus nuspręstą jį iškelti.

Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje bei Maironio gatvėje galima rasti 5 „Hansabanko“ pinigų gryninimo aparatus. Kitas populiarus bankas – SEB Vilniaus bankas Kauno miesto centrinėje dalyje taip pat yra įrengęs 5 bankomatus, o senamiesčio širdyje – nė vieno. Prieš kelerius metus Vilniaus gatvėje prie požeminės pėsčiųjų perėjos buvęs šio banko įrenginys rado vietą kažkur kitur.

Valdžia neturi net senamiesčio vizijos

„Iš tiesų senamiestį truputį primiršome. Bet atėjo laikas atsigauti Kaunui, ateis laikas ir senamiesčiui. Verslininkai įvertins ir šį miesto kampelį – neturės kur dėtis“, – prognozuoja Kauno miesto mero pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis. Pasak jo, valdžia turėtų rodyti pavyzdį, kaip reikia vis tvarkyti miestą, bet ji kol kas net neturi senamiesčio sutvarkymo vizijos.

A.A.Balučio teigimu, iki šiol savivaldybėje buvo aptariamos tik atskiros senamiesčio problemos. Pavyzdžiui, strateginiame 2006-2015 metų plane yra numatytos investicijos į Kauno pilį ir Santakos zoną. Taip pat kalbama apie transporto sistemos tobulinimą ir t.t.

Prieš kelias dienas savivaldybėje buvo diskutuota apie senamiesčio perspektyvas ir buvo prieita prie išvados, kad situaciją išgelbėtų specialusis senamiesčio planas. Pagal jį būtų aišku, ką čia turi tvarkyti verslininkai, o ką miesto valdžia. Tiesa, pasak vicemero, senamiestyje tiek savivaldybės, tiek verslininkų užmojus apkarpo paveldo saugotojai. A.A.Balučio nuomone, dėl bendro labo jie galėtų daryti daugiau nuolaidų, leistis į dialogą.

A.A.Balučio nuomone, verslas neįstengia pastatyti senamiesčio ant kojų dėl to, kad miesto atžvilgiu jis yra blogoje geografinėje padėtyje, jis yra tarsi užkampyje. Tačiau miesto valdančiųjų galvoje dar neišdilo mintis apie tiltą iš Vilijampolės į Santaką. Jei išsirutuliotų vadinamasis kairiojo Neries kranto projektas – vicemeras nė neabejoja, kad toks tiltas atsirastų, tuomet žmonės turėtų tikslą keliauti pro senamiestį ir šis savaime atgytų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.