Lietuviai yra vieni iš mažiausiai nepageidaujamų reklaminių žinučių gaunančių Europos Sąjungos (ES) gyventojų, rodo Europos Komisijos užsakymu vykdomas 25 ES šalių gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras”, Lietuvoje atliekamas didžiausios šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup”.
Remiantis apklausos duomenimis, tik 33 proc. lietuvių yra sulaukę reklaminio skambučio, reklaminio laiško paštu ar kitokios nepageidaujamos tiesioginės rinkodaros priemonės. Bendras ES vidurkis yra kur kas didesnis ir siekia 58 proc. Daugiausia nepageidaujamos reklamos ES gauna Suomijos (76 proc.), Olandijos (76 proc.) ir Švedijos (72 proc.) gyventojai, o mažiausiai – Portugalijos (32 proc.) ir Kipro (32 proc.) gyventojai.
„Nors Lietuvoje visos šalies mastu tiesioginės rinkodaros variklis nėra įsibėgėjęs taip, kaip kitose ES šalyse, tačiau didmiesčių gyventojai savo pašto dėžutėse jau dabar aptinka dideles šūsnis reklaminių šiukšlių. Tai – kol kas populiariausias tokios reklamos būdas, nors kelią skinasi ir įkyresni būdai, pavyzdžiui, trumposios žinutės ar skambučiai,” – teigia „TNS Gallup” tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.
Anot jo, nors nepageidaujamų reklaminių žinučių lietuviai gauna palyginus mažai, klaidinančios reklamos sulaukia vidutiniškai tiek pat, kiek ir kiekvienas ES gyventojas, tad jau dabar didesnė dalis gyventojų yra nepatenkinti tokiomis reklamos priemonėmis ir būtų linkę pritarti jų draudimui.
Kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos gyventojai nepageidaujamos reklamos už lietuvius gauna daugiau – 42 proc. latvių ir 59 proc. estų ir net 64 proc. Lenkijos gyventojų.
Remiantis tyrimo duomenimis, vidutiniškai beveik kas trečias ES gyventojas yra gavęs, matęs ar girdėjęs klaidinančią reklamą. Reklama klaidino 31 proc. lietuvių, 25 proc. latvių, 28 proc. estų ir 30 proc. lenkų. Daugiausiai klaidinančių reklaminių žinučių yra sulaukę olandai (47 proc.), o mažiausiai – portugalai (16 proc.).
Kokiu nors būdu į šias žinutes sureagavo, t.y. skambino, siuntė laiškus ar kitaip atsakė vidutiniškai 6 proc. visų ES gyventojų. Į klaidinančią reklamą atsakė po 5 proc. gyventojų iš Lietuvos, Estijos ir Lenkijos, bei 4 proc. iš Latvijos. Labiausiai reaguoti į klaidinančią reklamą ES buvo linkę austrai (14 proc.), kurie ES vidurkį viršijo daugiau kaip dvigubai.
Siūlymui uždrausti tokias reklamines žinutes (telefono skambučius, paštu gaunamus laiškus ar kitas nepageidaujamas tiesioginės rinkodaros priemones) pritartų vidutiniškai 69 proc. ES gyventojų. Tam pritartų 58 proc. lietuvių, 64 proc. latvių, 68 proc. estų ir 55 proc. lenkų. Šį siūlymą labiausiai palaikytų daugiausia nepageidaujamos reklamos gaunantys ES šalių gyventojai – olandai (76 proc.), švedai (71 proc.) ir britai (86 poc.).
Tyrimo metu buvo apklausta beveik 30 tūkst. žmonių visose 25 ES šalyse. Tyrimas atliktas šių metų vasario – kovo mėnesiais, rezultatai paskelbti rugsėjį. Lietuvoje apklausą vykdžiusi „TNS Gallup” apklausė 1004 respondentus.