Liepos 9-16 dienomis Nidoje vyksta IX tarptautinis Tomo Mano festivalis. Šiais metais intelektualusis pasaulis mini šios asmenybės 130-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines. Apvali data pasufleravo organizatoriams festivalio pagrindinę temą – „Menininkas ir visuomenė”. Ji kviečia lankytojus diskutuoti apie menininko vaidmenį ir atsakomybę už įvykius pasaulyje.
Globoja Prezidentas
Renginio atidarymas Savivaldybės aikštėje sutraukė nemažai žmonių. Iškilmes pasirodymu pradėjo ištikimiausi festivalio dalyviai – kamerinis choras „Aidija”. Tomo Mano festivalis per devynerius metus tapo neatskiriama Neringos festivalio dalimi. Vieni šio renginio laukė ištisus metus, kiti į atidarymą papuolė atsitiktinai, trečius suviliojo Prezidento Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės pasirodymas. Prezidentas jau ilgus metus yra festivalio globėjas. Praėjusio šeštadienio vakarą jis praleido atidarymui skirtuose renginiuose. Sveikinimo kalboje V.Adamkus teigė, kad Tomo Mano festivalis tapo svarbiu lietuvių kultūros sklaidos žingsniu. „Šis renginys yra pirmose peržengtų kultūrų sienų ribose”, – festivalio reikšmę įvardijo jis. Atidaryme taip pat pasisakė Vokietijos laikinasis ambasadorius Lietuvoje Joachimas Šemelis ir Neringos meras Vigantas Giedraitis.
Netrukus veiksmas iš aikštės persikėlė į Bendruomenės namus. Čia pristatyta paroda „Richardas Birnstengelis ir Georgas Gelbkė – paveikslai iš Nidos menininkų kolonijos”. Joje eksponuojami vokiečių menininkų darbai, sukurti Kuršių nerijoje, sulaukė nemažai susidomėjusiųjų. Prezidentas, sužavėtas parodos, net ir pakviestas paskubėti, paprašė dar laiko pasižvalgyti. Vakaro koncertas „Dedikacija Tomui Manui”, kuriame skambėjo Franco Šuberto kūriniai, užbaigė pirmąją festivalio dieną.
Kaip ir kasmet, vokiečių turistai parodė didžiulį dėmesį šiam renginiui. Pasak projekto vadovės Tomo Mano kultūros centro direktorės Vitalijos Teresės Jonušienės, per devynerius metus susiformavo šio festivalio bendruomenė. „Yra žmonių, kurie kasmet atvyksta specialiai į festivalį. Jis suartina žmones”, – dienraščiui sakė pašnekovė. Tomo Mano vardu pavadintam renginiui nemažai specifikos suteikia ir kamerinė kurortinio Nidos miestelio aplinka.
Su siurprizais
Šių metų festivalio organizatoriai lankytojams pasiūlė įvairiausių muzikos, dailės, kino ir žodžio programų. Festivalio kertinis akmuo, kaip ir kiekvienais metais, – klasikinės muzikos koncertai, kurie tebėra populiariausi. Šiemet skamba muzika iš įvairių Baltijos regiono kraštų, taip pat Šveicarijos kompozitorių kūryba. Ramūnas Motiekaitis specialiai festivaliui parašė kūrinį „Pušų klausymasis”, kurį pristatė Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Didelį pasisekimą kasmet turintis lietuviškos muzikos vakaras šiemet buvo skirtas klaipėdiečiui kompozitoriui Eduardui Balsiui. Organizatoriai akcentavo T.Mano bičiulių kūrybos koncertą, kuriame lankytojai šįvakar girdės Teodoro V. Adorno ir Arnoldo Šionbergo muziką. „Tai muzikinis siurprizas – naujas ir niekur negirdėtas dalykas”, – intrigavo V.T.Jonušienė.
Dailėje šiais metais nepralenkiama atidarymo metu pristatyta R.Birnstengelio ir G.Gelbkės paroda. „Nuo pirmojo festivalio rutuliojome mintį prikelti Nidos menininkų kolonijos palikimą”, – kalbėjo Tomo Mano kultūros centro direktorė. Klaipėdiečiai šią parodą galės išvysti rugpjūčio 16 dieną Prano Domšaičio galerijoje. Į festivalio programą įsiterpė ir provokuojanti šiuolaikinės dailės paroda – Nerijaus Ermino „Skulptūros”, antradienį pristatytos Mizgirių menininkų namuose.
Kino ir žodžio festivalio programos ašimi tapo žymus lenkų režisierius Kšyštofas Zanusis. Lankytojai galės dalyvauti diskusijoje su K.Zanusiu, pamatyti jo filmą „Savaitgalio istorijos: Moters reikalai. Paslėpti turtai”. Nuo pernai vykstančios nemokamos kino naktys prie Nidos švyturio sutraukia daug publikos. Šiemet jose parodytas vengrų režisieriaus Ištvano Šabo 1981 metų filmas „Mefistas”, surengtas dokumentinių lietuviškų filmų vakaras. Ne mažiau įspūdingas turėtų būti ir poeto, rašytojo bei leidėjo vokiečio Michaelio Kriugerio pranešimas festivalio tema, kurią festivalyje jau gvildeno Pilietinės visuomenės instituto bendradarbis Mantas Adomėnas.
Atitolo nuo biografijos
Prieš mažiau nei dešimtmetį festivalio idėja gimė Tomo Mano kultūros centro kuratoriumo nariams. „Tuo metu Lietuvoje dominavo šou renginiai, buvo jaučiamas rimtų festivalių badas”, – teigė V.T.Jonušienė. Norėdami festivalį išskirti iš kitų muzikinių renginių, organizatoriai nutarė siekti menų sintezės – įtraukti dailę, literatūrą, kiną, teatrą. „Mūsų festivalis laikomas vienu konceptualiausių Lietuvoje, programa gerai sustyguota: viena sritis papildo kitą”, – dienraščiui sakė projekto vadovė. Ji pasakojo apie pirmuosius festivalius, kurie trukdavo dvi savaites ir baigdavosi didžiuliais koncertais. Dabar tokio malonumo organizatoriai sau negali leisti dėl lėšų stokos. „Šis festivalis didelės reklamos padaryti negali, čia alaus masiškai niekas nepardavinėja, o renginiai pasižymi intelektualumu”, – kalbėjo V.T.Jonušienė. Kaip įrodymas – festivalio atidarymo vakarą Juodkrantėje vykęs „Bitės” šou, kuris sutraukė minias žiūrovų.
Septyni Nidos festivaliai buvo skirti T.Mano biografijai, apžvelgtas visas jo gyvenimas. Jau antrus metus šis rašytojas ir kritikas tėra simbolinė festivalio figūra ir kaip įvairiapusė asmenybė tiesiogiai nesiejamas su renginiu. Pernykščio festivalio tema „Mes Europoje, Europa mumyse”, skirta Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą, buvo vykusi, todėl organizatoriai šįmet drąsiai iškėlė menininko pozicijos visuomenėje klausimą. „Mes nenorėjome, kad festivalis imtų kartotis, todėl ieškome naujų temų. O Tomo Mano vardas įpareigoja nenuleisti intelektualumo kartelės”, – tikino V.T.Jonušienė. Ji taip pat užsiminė, kad dešimtajame festivalyje kitąmet planuojama atskleisti „Baltijos kraštovaizdžių” temą.
Eglė Merkytė