Lietuvoje nepelnytai užmirštas gydymas šalčiu

Ne vienas skundžiasi gyvenimu „netinkamoje” pasaulio vietoje: pas mus pernelyg trumpas šiltasis metų periodas, mažai lepina saulė. Idealus variantas – gyventi šilumoje?

Tik nuvažiavę į tikrai „šiltą vietą”, pavyzdžiui, Egiptą ar Tunisą, staiga suvokiame, kad 40-50 laipsnių karštis pavėsyje – joks malonumas. Kaipmat paneigiama išmintis, kad šiluma kaulų nelaužo.

Gaivos šaltinis – ledinis vanduo

Jonas Basalykas iš Kėdainių, pasiūlęs šią temą, tvirtina, kad jam vis nepavyksta šeimos nariams įrodyti šalto vandens gydomąsias savybes. „Kai pamatau, kaip sūnus kas rytą beveik karštu vandeniu prausia veidą, taip ir norisi užsukti čiaupą. Ne, ne dėl to, kad būtų gaila brangesnio vandens. Juk tai – išlepimas, rizika „pasigauti” peršalimo ir kitokių ligų.

Kai tiekėjai išjungia šiltą vandenį, aš atsigaunu, nors matau, kaip šeimynykščiai inkščia ir rytais vaikšto susiraukę. Žinau, kad tai laikinas dalykas, nes šaltai nusiprausę greitai pažvalėja ir užmiršta „didelę nelaimę”, – atvirauja šis kėdainietis.

Tie, kas vaikystę praleido kaime, puikiai mena šarmotus žiemos rytmečius, kai kailiniuotas tėvas iš gilaus šulinio ištraukdavo garuojančio vandens kibirą ir liepdavo tokiu praustis. Nedrąsu būdavo, tačiau vėliau iki pat mokyklos nebūdavo baisus net pats pikčiausias šiaurės vėjas. Neprisimenu, ar tada kildavo tokios kaip dabar gripo ar kitokių peršalimo ligų epidemijos.

Gydytojai seniai pastebėjo, kad labai sveika anksti ryte basam pabraidžioti po gaivią rasą. Žinoma, puikus švaraus distiliuoto vandens poveikis, bet pagrindinis tokios procedūros sveikatos šaltinis – šaltis.

Todėl neturėtume piktintis Baltijos jūros, mūsų ežerų ar upių gaivia vėsa. Kur kas geriau tam pasirengti, užsigrūdinti ir – pirmyn į vėsias bangas. Sveikesnis ir, aišku, ilgesnis gyvenimas garantuotas.

Kas ta krioterapija?

Taip jau būna, kad užmiršta sena vėliau priimama kaip naujovė. Senolių išmintis, kad kur nors susimušęs skausmą sumažinsi ant tos vietos uždėtu šaltu daiktu, pasitvirtina ir šiandien. Mažai kas abejoja, bet ne visi išdrįsta grūdintis šaltu vandeniu bei šalčiu. Šių dienų medikai net pripažįsta, kad krioterapija nepelnytai buvo nukišta į užmarštį.

Graikižkas žodis „kryos” reiškia ledą ar šaltį. Svetur besistažuojantys mūsų daktarai paskaitų užrašuose pasižymi šį madingą pavadinimą ir džiūgauja tartum amerikas atradę.

Vakaruose krioterapija naudojama gana seniai, ypač paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos ir Beniliukso šalyse, Prancūzijoje. Didelį teigiamą efektą duoda po operacijų, ypač mikrochirurginių, nes šaltis sumažina tinimą, todėl lieka mažesni randai. Šis gydymo metodas vis tobulinamas, pavyzdžiui, įrengiamos kriokameros arba šalčio kambariai. Čia žmogus nuo kelių sekundžių iki poros minučių, priklausomai nuo pasirengimo ir fizinės būklės, įeina į 70-110 laipsnių šaltį.

Anot specialistų, taip gydoma neurologinės ligos: išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, rekomenduojama kamuojamiems depresijos. Kiti tvirtina, kad taip gydomos ir lėtinės sąnarių ligos, bet šiuo atveju stebuklų tikėtis neverta, ypač jeigu liga toli pažengusi ir jau reikalingas dirbtinis sąnarys ar kitas implantas.

Gydymą itin žemomis temperatūromis pirmieji išrado japonai, per dešimtmetį toks gydymo būdas išplito ir Europoje. Dabar jau ir Lietuvoje yra du itin žemų temperatūrų (iki 78 laipsnių) šalčio aparatai, kurie ant gydomos vietos purškia medicinos dujas – anglies dvideginį.

Gydomąjį šalčio poveikį gerai žino ir traumas patiriantys sportininkai, nes taip ne tik numalšina skausmą, bet ir sumažina kraujavimą. Kai kuriose valstybėse sportuojantys visada po ranka turi nešiojamus vienkartinius šalčio balionėlius, kad galėtų ant traumuotos vietos greitai papurkšti.

Pasveikti galima ir namuose

Gydymas šalčiu daugeliu atvejų sutaupo medikamentų, specialistai sako, kad krioterapija padeda, kai gelia nugarą, juosmenį, sumažina raumenų įtampą, spazmus, gerina kraujotaką, švelnina ir kitokį neigiamą poveikį. Gydymo šalčiu šalininkai tvirtina, kad ir maudymasis eketėse arba anksti pavasarį ežeruose ar jūroje, kai panyrama ir greitai išlipama, taip pat yra ne kas kita, kaip krioterapija.

Daugeliu atvejų galima pagelbėti ir namų sąlygomis, nes nesunku, atitinkamai psichologiškai pasirengus kas rytą pastovėti po šaltu dušu, o šaldytuve galima rasti ledo gabaliukų ir jais pamasažuoti, pavyzdžiui, nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio „protestuojantį” sprandą. Medicinos ir reabilitacijos gydytoja, sanatorijos „Pušyno kelias” direktoriaus pavaduotoja Gintarė Vaitkienė gali patarti, kaip tokį masažuoklį pasidaryti namuose. Tam galima panaudoti nuo valgomųjų ledų likusį popierinį indelį. O kad būtų patogiau – nešaltų rankos, reikia į ledą šaldomą vandenį įmerkti ir ledų indelyje buvusią medinę mentelę.

Tačiau vos sužinojus apie tokį (ar kitokį) gydymo būdą, neverta, kaip sakoma, pulti stačia galva ir juo naudotis. Anot įkyrios reklamos, reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Šalčiu gydytis negali tie, kurie turi jam alergiją, serga Reno sindromu ar juos kamuoja diabetas, o gal ir kai kuriais kitais atvejais. Tačiau paniška šalčio baimė tik dėl to, kad šalta, tikriausiai nepateisinama.

Julius Lenčiauskas