A. Klemencovas: „Svarbu, kad susiraukusių nebūtų”

Mėnesiai pasiruošimo, kelios dienos nerimo ir prisiminimai visiems metams – tokia Jūros šventė yra dailininkui Anatolijui Klemencovui. Atidžiai apgalvotus, išstudijuotus, daug kartų apžiūrinėtus darbus po kelių dienų jam tenka išardyti – iki kitų metų, kai vėl teks ruoštis naujiems renginiams. Jau devintus metus menininkas rūpinasi šurmulingosios uostamiesčio šventės, priviliojančios tūkstančius žmonių, veidu.

– Kuo šių metų Jūros šventė skirsis nuo praėjusiųjų?

– Šiemet šventėje daugiau atsiskleis jūrininkystės tematika – atsiras dekoratyvūs informaciniai stendai, gatvėse kabės plūdurai. Su jais mes lyg gaudysime Klaipėdos miestelėnus ir svečius. Visa ši šventė lyg su polėkiu bus – plūdurai virš galvos, penki didžiuliai vėžliai, „skraidantys” virš Biržos tilto. Mes įpratę prie skraidančių žuvėdrų, o šiemet „skraidys” balti vėžliai. Paklausite, kodėl būtent vėžliai, juk jie tokie flegmatiški padarai, vos judantys… O idėja yra tokia – jei jau vėžliai pradeda skraidyti, vadinasi, Jūros šventė tokia didelė, kad turime tiesiog džiaugtis. Be to, šitie vėžliai pagal mitologiją yra saugotojai. Jie laikys varpelius, kurie nuo vėjo skambės.

Taip Klaipėda bus saugoma nuo visų negandų.

– Praėjusiais metais visus viliojo atrakcija – fotografavimasis retro fotoateljė. O šiemet?

– Šiemet bus galima nusifotografuoti prie vėžlių. Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžoje sėdės keturi „frakuoti” džentelmenai, kurie vaizduos Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, kurią mes turime. Keturi džentelmenai – skulptūrinės figūros, papuoštos frakais ir cilindrais, rankose laikantys auksinius irklus. Viena vieta bus palikta laisva, joje bus rašoma : „Tai potenciali vieta dar vienai įmonei”. Gana įdomus projektas, kuris gali gerai nuskambėti (dailininkas tris kartus nusispjauna – aut. past.).

– Šiemet daugiau renginių numatyta Kruizinių laivų terminale. Tai gal didesnis dėmesys ir tos teritorijos puošybai?

– Pas mus jau istoriškai yra suformuota centrinė šventės arterija – Tiltų, Turgaus gatvės, Biržos tiltas. Kaip ji buvo atraktyvi meniniu požiūriu, taip ir liks. Užimti visą miesto plotą – ir sunkus, ir brangus malonumas.

– Kaskart vis kas nors naujo – tai per miestą ištiestos virvės su marškinėliais, tai didžiulė vinis, įkalta į tiltą. Ar sunku tiek prigalvoti?

-Aišku, kad sunku, nes kaskart reikia rasti naujų sprendimų. Klaipėdiečiai, kaip niekas kitas, įprato prie tokio vizualaus dirgiklio. Vėliavėlė, nors ir labai graži, nors ir labai puikioje vietoje, jiems neįdomi. Žmonės nori daugiau.

– Pernai buvo įrengta instaliacija su kraneliais, iš kurių tekėjo vanduo, apsaugantis nuo visų blogybių. Šiemet jos nebebus. Ar visada atsisakote to, kas jau buvo?

– Atsisakau. Nors sulaukiu priekaištų, kad buvo gerų darbų, kurie suskambėjo ir pradingo. Kita vertus, aš žinau, kad nereikia saugoti laikinų darbų, nes jie pagaminti ne iš ilgalaikių medžiagų, ne iš metalo ar granito. O „Baden Badenas” gali išaugti į solidesnį darbą, kur būtų naudojamos rimtos medžiagos, pavyzdžiui, granitas. Galėtų stovėti kur nors skverelyje, o žmonės atsisėstų, juoktųsi ir bandytų atsigerti vandens nuo melo. Tai yra žaidimas su žiūrovais, teatras. Reikia, kad šventė tokia ir būtų, kuo mažiau niurzglių, pesimistų, kurie tik vaikšto ir kalba: „O čia tualetų mažai, čia gėlynas ištryptas”. Jei mes visą laiką žiūrėsime tik į neigiamus dalykus, tai bus visiems liūdna.

– Jus, kaip dailininką, kas labiausiai erzina Jūros šventės metu?

– Erzina tie cukriniai, įvairių formų saldainiukai. Kažkoks nemalonus jausmas, kai matau juos pardavinėjant. Kam reikalingi šitie „gaideliai”? Pernelyg menka… Bei girtas jaunimas. Aš suprantu, kad žmonės nori papramogauti, bet viskas turi būti saikinga.

– Tikriausiai per tuos devynerius metus, kol rūpinotės Jūros švente, savo galvoje daugybę idėjų generavote. Ar liko dar tokia, kuri visada viliojo, bet niekaip neįgyvendinote?

– Buvo. Ji man labai patiko ir ne vieną kartą apie ją kalbėjau – per miesto jubiliejų norėjau milžiniškomis gėlėmis papuošti tą didžiulį medį prie „Klaipėdos” viešbučio. Kad miestelėnai iš ryto atsibudę maloniai nustebtų. Ši idėja taip ir liko svajonė.

– Kodėl neįgyvendinote?

-Todėl, kad tai labai brangu. Apskritai šitas darbas reikalauja didelių išteklių. Kai kurie žmonės sako, kad „cackinasi” šitas Klemencovas ir jau laikas būtų jam surimtėti. O aš negaliu suprasti, kodėl šventė turi būti rimta.

– Ar pats spėjate aplankyti renginius per Jūros šventę?

– Ne. Iš tiesų per visus devynerius metus aš buvau tik viename koncerte. Kai buvo „Trys panteros” atvažiavusios. Tada pajutau šventę, buvo taip gera ir ramu. O šiaip visas tris dienas turiu lakstyti ir žiūrėti, ar kas nors kur nors nenuplyšo, neatsirišo. Atrodytų, smulkmenos, bet jos neleidžia atsipalaiduoti. Kartais pagalvoju, gal reikia kitaip, kad ateitų kiti žmonės ir į šventę pažvelgtų kitaip. O čia – mano samprotavimas, kaip ši šventė turi atrodyti.

– O kuri Jūros šventė Jums buvo gražiausia?

– Nebuvo tokios šventės, kad galvočiau, jog viską padariau šimtu procentų. Kiti gal nemato, bet aš puikiai suprantu, kur pasiekiau, ko norėjau. Nors Jūros šventė, kai vinis buvo įkalta į biržos tiltą, pagal savo sprendimą buvo pati geriausia. Atsirado sielų gaudytojai, paruoštas didžiulis stalas…

– Tikėkimės, kad šiemet šventė bus ne mažiau įspūdinga.

– Šiemet šventė žavės savo baltumu. Viliuosi, kad žmonės pajus šventinę nuotaiką.

Aurelija Kripaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Be kategorijos su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.