Bankrutuojantį fabriką planuoja atgaivinti latviai

Siuvimo įmonės darbuotojus pribloškė informacija, kokius atlyginimus gaudavo žlugusios bendrovės administracija

Gamybą sustabdžiusios įmonės „Trys sezonai” darbuotojai vakar pagaliau išgirdo, jog vienam moderniausių Kauno fabrikų jau paskelbtas bankrotas. Tačiau žmonės buvo dar labiau šokiruoti sužinoję, kokio dydžio kompensacijas tikisi gauti buvę įmonės vadovai.

Puoselėja optimistinius planus

Atostogaujantys „Trijų sezonų” darbuotojai vakar jau antrą kartą šią savaitę rinkosi į savo darbovietę, tikėdamiesi išgirsti, ar jie turės kur sugrįžti po atostogų. Moderniai įrengtame ceche juos pasitiko dabartinė įmonės direktorė Vanda Marija Pranculienė, pranešusi ne pačią geriausią naujieną – įmonei iškelta bankroto byla, tad darbuotojai turėtų prisijungti prie šį procesą inicijavusių kreditorių.

„Fabrikui bankrotą jau inicijavo dvi įmonės, kurioms „Trys sezonai” liko įsiskolinę”, – „Kauno dienai” aiškino įmonės vadovė.

Ji pripažino, jog darbuotojai yra sutrikę ir baiminasi dėl jiems nesumokėtų atlyginimų: „Sunku pasakyti, kada jiems bus sumokėti atlyginimai. Tačiau paraginau darbuotojus surinkti parašus ir prisijungti prie kreditorių bankroto byloje”.

V.M.Pranculienė tvirtino, jog dalį „Trijų sezonų” akcijų valdantys latviai yra suinteresuoti atnaujinti gamybą. „Akcininkai aiškiai išdėstė savo poziciją – jie planuoja išpirkti iš banko įkeistą turtą: pastatus ir įrengimus bei toliau plėtoti gamybą. Tačiau kaip greitai tai įvyks, negaliu pasakyti”, – teigė neseniai įmonei pradėjusi vadovauti moteris.

Anot jos, visas fabriko turtas jau yra areštuotas.

Reikalauja atlyginimų

Įmonės vadovės klausęsi darbuotojai, kurių vakar susirinko daugiau kaip šimtas, labiausiai nerimavo, jog neaišku kada galės atgauti atlyginimus, nesumokėtus už du ar net tris mėnesius. Jie tikisi gauti ir panašaus dydžio kompensacijas.

„Baiminamės, ar tikrai atgausime visus pinigus. Mums ir mūsų vaikams reikia valgyti šiandien. Negalime laukti nežinia kiek”, – nuogąstavo siuvėjos ir mezgėjos, iš kurių nemažai vakar į darbovietę atėjo vedinos mažamečiais vaikais.

Moterys teigė dar nežinančios, ar ieškos naujo darbo, ar lauks, kol įmonę atgaivins naujieji savininkai. Tačiau pastarieji darbuotojams pasitikėjimo kol kas nekelia.

„Mes jau dabar matome, kaip „puikiai” jie dirba”, – replikavo viena iš darbuotojų, mostelėjusi ranka į be darbo stovinčias naujas siuvimo mašinas.

Darbuotojai tikisi sulaukti pagalbos iš Garantinio fondo, skiriančio lėšų bankrutuojančios įmonės dirbančiųjų atlyginimams sumokėti.

Smulkieji akcininkai bejėgiai

Vakarykščiame darbuotojų ir administracijos susitikime dalyvavo ir smulkusis įmonės akcininkas Edmundas Rimkevičius. Susirinkusieji spaudė akcininką į kampą, priekaištaudami, kodėl šis „padėjo nusavinti įmonę”.

„Deja, pagal šalies įstatymus smulkieji akcininkai negali realiai dalyvauti bendrovės valdyme. Aš, kaip ir kiti smulkieji akcininkai, kurių „Trijuose sezonuose” yra apie tūkstantis, negaudavome jokios informacijos, net negalėjome susipažinti su akcininkų sąrašais. Įmonę valdė kontrolinį akcijų paketą turėję asmenys, o į smulkiuosius niekas nekreipė dėmesio, nors mes kėlėme įvairias negeroves ir teikėme siūlymus”, – ranką prie širdies pridėjęs aiškinosi E.Rimkevičius.

Anot jo, fabrikas visą laiką dirbo nuostolingai, tad smulkieji akcininkai mėgino iškelti nepasitikėjimo vadovybe klausimą, tačiau buvo užtildyti.

„Iš buvusių įmonės vadovų nuolatos girdėjome, kad pardavus sklypą Savanorių prospekte ir persikėlus į naujas modernias patalpas, bendrovė pradės naują gyvavimo etapą. Buvo žadama pelninga veikla, bet patys matot, kas iš tų pažadų liko”, – kalbėjo smulkusis akcininkas.

Įtaria aplaidų valdymą

E.Rimkevičiaus įsitikinimu, „Trys sezonai” buvo valdomi neefektyviai ir net būtų galima įžvelgti tyčinių veiksmų, siekiant, kad įmonė bankrutuotų.

„Esu tikras, kad buvę bendrovės akcininkai apgavo latvius, kurie planavo įsigyti stabiliai dirbančią įmonę. Kiek žinau, buvusi įmonės administracija atliko auditą, tačiau išvados neatspindėjo tikrosios padėties. Naujieji savininkai, tik perėmę fabriko valdymą, sužinojo, kokios iš tiesų didelės skolos slegia įmonę”, – kalbėjo smulkusis akcininkas.

Jis abejojo, ar įmonėje buvo tvarkingai vedama apskaita, nes kai kurie darbuotojai gaudavo nemažus atlyginimus už darbe praleistas valandas, nors tuo metu atostogaudavo užsienyje.

„Patikrinus bendrovės dokumentus, galbūt paaiškėtų skandalingi faktai”, – svarstė E.Rimkevičius. Tačiau jis abejojo, ar smulkieji įmonės akcininkai sugebėtų inicijuoti tokį tyrimą, jeigu tuo nebūtų suinteresuoti šiuo metu akcijų paketą valdantys latviai.

Jis patvirtino taip pat girdėjęs pažadus, kad naujieji įmonės savininkai tikisi atgaivinti gamybą. Kauno įmonę jie pasirinko tikėdamiesi sudaryti koncerną kartu su Latvijoje dirbančiomis siuvimo įmonėmis.

Solidūs atlyginimai ir kompensacijos

„Trijų sezonų” darbuotojos, patvirtindamos E.Rimkevičiaus įtarimus, viena po kitos ėmė pasakoti, jog apskaitos dokumentuose visada būdavo užrašoma mažiau valandų, nei jos išdirbdavo iš tikrųjų.

„Būdavo mėnesių, kai kiekvieną darbo dieną dirbdavome po 12 valandų, o tabeliuose būdavo įrašytos 4-6 valandos. Tik už jas ir gaudavome pinigus”, – tvirtino moterys.

Anksčiau vidutinis siuvėjų, mezgėjų atlyginimas siekdavo 800 litų, bet nuo šių metų pradžios jis sumenko iki minimalaus šalies darbo užmokesčio.

Tikrą pasipiktinimų audrą sukėlė vakar paviešinta informacija, kiek per mėnesį uždirbdavo „Trijų sezonų” administracija bei buvę valdybos nariai. Didžiausią atlyginimą buvo užsitikrinusi gamybos ir technologijos direktorė Gražina Kalundienė, per mėnesį uždirbdavusi po 10,8 tūkst. litų. Šiek tiek mažesnį atlyginimą – 9,3 tūkst. litų – gaudavo ilgametis įmonės generalinis direktorius Julius Dilys.

„Negaliu tuo patikėti! Mes savo atlyginimų su ašaromis prašydavome, o direktorius nuolatos kartodavo, kad nėra pinigų, kiekvieną centą skaičiuodavo”, – piktinosi susirinkusieji.

Išgirdę, jog „Trijų sezonų” buhalterės Zitos Zavackienės atlyginimas kas mėnesį viršydavo 6 tūkst. litų, eiliniai darbuotojai sunkiai tramdė emocijas.

Buvęs valdybos narys ir vienas stambiųjų įmonės akcininkų Darius Ausmanas, kurio darbuotojai tvirtino nė kartą nematę savo akyse, per mėnesį uždirbdavo 2 tūkst. 650 litų, o konsultante dirbusi kita akcininkė Rasa Bitaitienė – 4 tūkst. 400 litų.

Maža to, visi šie asmenys tikisi atgauti 4-8 mėnesių dydžio išeitines kompensacijas. Kai kurie buvę įmonės vadovai reikalauja tūkstantines sumas išmokėti kuo greičiau, nelaukiant bankroto bylos pabaigos.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.