Vilos mums asocijuojasi su poilsiu. Beveik visi tam jas ir įsirengia. Žymiajam ispanų menininkui Salvadorui Dali (1904-1989m.) jo vila Port Ligate buvo skirta darbui. Čia gimė 80 proc. jo darbų (iš viso per gyvenimą šis siurrealistas nutapė per 1500 paveikslų).
Salvadoras Dali su žmona Gala, nusipirkę kelis žvejų namelius prie Viduržemio jūros įlankėlės Katalonijoje (Ispanijos rytuose), juos sujungė į vieną didelę vilą. Čia gyvendamas dailininkas jautėsi ypatingai, save vadino ispanu, kuris pirmas šalyje pamato tekančią saulę, mat jų vila stovi šalies rytuose, prie pat Prancūzijos sienos.
Languose – gyvi paveikslai
Kai jie čia įsikūrė, Port Ligatas buvo, galima sakyti, visiškas vienkiemis, aplink buvo tik keli žvejų nameliai. Prie pat vandens stovinti vila buvo uždara jų šeimos rezidencija. Svečius jie priimdavo tik vidiniame kiemelyje su baseinu. Langai į jūrą – be jokių užuolaidų. S.Dali sakydavo, kad šie vaizdai – puikiausi paveikslai.
S.Dali žmona Gala buvo ir puiki prodiuserė, sugebėjusi brangiai pardavinėti S.Dali paveikslus. Pasak gidės, žmona S.Dali kasdien dirbtuvėje tapyti užrakindavo 8 valandoms – kad talentas veltui nedingtų. Ji pati, kai S.Dali tapydavo, sėdėdavo šalia ir skaitydavo jam eiles. Nežinia, kiek čia tiesos, kad dailininkas tapydavo užrakintas, mat viloje nėra durų į dirbtuvę – gali laisvai vaikščioti po visus namus. Matyt, S.Dali pakakdavo to, kad šalia sėdėdavo žmona, nuo kurios jis jautėsi labai priklausomas.
Pasak gidės, žmona valdė ir visus jo uždirbamus pinigus. Kai Figerio mieste pietavome restorane, kurio šeimininkas Luisas Duranas dažnai matydavosi su S.Dali, jis pasakojo, kad ši įžymybė niekada už pietus nemokėjo. „Jis sakydavo: „Aš kaip popiežius – niekada nesinešioju pinigų”. Visas jo sąskaitas vasaros pabaigoje apmokėdavo Gala, – pasakojo dabartinio restorano savininkas L.Duranas. – Beje, Gala labai kruopščiai perskaitydavo, išnagrinėdavo visas sąskaitas”.
Kad S.Dali nemokėjo elgtis su pinigais, tėvai jau pamatė jaunystėje, kai jį išsiuntė mokytis į Madridą. Nesiorientuodamas, kiek kas kainuoja, ir ar tai brangu, per mėnesį jis išleido visus mokslams duotus pinigus.
Atsisakiusi dukros
Nors visai šalia esančiame Kadakeso miestelyje stovėjo S.Dali tėvo vila, S.Dali čia įsikurti nepanoro, pasirinko atokesnį miestelį Port Ligatą. Viena priežasčių – jo tėvas nemėgo Galos. Pasakojama, kad ji buvo gana žiauri. Daug ką apie ją pasako vien jos elgesys su dukra. Gala, anksčiau buvusi prancūzų poeto Paulio Eluard’o žmona, pagimdžiusi jam dukrą jos atsisakė, auginti atidavė giminėms ir nesidomėjo jos gyvenimu. Dukra dar gyva, tačiau Gala jai atėmė bet kokias teises paveldėti turtą. Tad nenuostabu, kad dabar, kai žurnalistai bando prašyti jos interviu, ji atšauna, jog geriau neprašytų, nes apie motiną negalinti papasakoti nieko gero.
Kai Antrojo pasaulinio karo metus S.Dali ir Gala leido JAV, Galos dukra Paryžiuje saugojo patėvio paveikslus. Gindamasi nuo bado keletą jų pardavė, dėl to ją vėliau motina labai išbarė, o jų santykiai dar pablogėjo.
S.Dali „lakštingala” ir jos meilužiai
Rusų emigrantė Jeleja Djakova (tik vėliau ją S.Dali pavadino Gala – savo lakštingala), palikusi pirmąjį vyrą Rusijoje, ištekėjusi už P.Eluard’o, pasinėrė į bohemišką gyvenimą. Su P.Eluard’u mėgo globoti jaunuosius talentus ir iš to gyventi. Kai sutiko jauną S.Dali (Gala už jį buvo vyresnė 11 metų), bohemiška šeima taip pat buvo linkusi šį ispaną priglausti po savo sparnu – gyventi trise. Tačiau Gala, pajutusi, kad S.Dali ją įsimylėjo, suprato, jog planas gyventi trise nepavyks, taip nesutiks save jau mokėjęs vertinti S.Dali (iš Madrido dailės akademijos buvo išmestas už įžūlų pareiškimą, kad čia nėra asmenybės, kuri galėtų jį egzaminuoti). Gala paliko P.Eluard’ą ir 1934 metais ištekėjo už S.Dali. Jų santuoka klestėjo. Tarp garsių dizainerių besisukiojanti Gala, mėgusi pinigus leisti brangioms jų suknelėms, su jais suvedė ir S.Dali. Jis taip pat išbandė jėgas šiame versle ir sukūrė puikių piešinių audiniams, o jau kalbėti apie jo nuostabiuosius juvelyrinius dirbinius, kurie šalia paveikslų eksponuojami jo teatre-muziejuje Figero mieste.
S.Dali žmona prodiuserė troško pilies. Ją dailininkas jai nupirko La Pera Pubolo miestelyje, pats sukūrė visas interjero puošmenas. Pilis buvo išskirtinai Galos – vyras, norėdamas pas ją atvykti į svečius, turėdavo atsiųsti raštišką prašymą.
Galos ir S.Dali santuoka buvo gana keista. Pasak gidės, paskutinis Galos meilužis – 1970 metais Brodvėjuje atliktos Lloydo Webberio roko operos „Jėzus Kristus-Superžvaigždė” Kristaus vaidmens atlikėjas – Ianas Gillanas.
S.Dali brolis – taip pat Salvadoras
Kalbama, kad S.Dali ir Galos santuoka buvo labiau menininko ir prodiuserės sąjunga negu tikra šeima. Kaip galima matyti iš S.Dali paveikslų, jis baisėjosi žmogaus seksualumu. Pasak gidės, tokia nuostata radosi dar vaikystėje, mat tėvas, dažnai pasukdavęs į kairę, susirgo venerine liga, ja užkrėtė ir vyresnį sūnų, dėl to šis vėliau mirė. Kartą mažasis S.Dali, namie radęs atverstą medicinos enciklopediją (būtent tuos puslapius apie venerines ligas), viską perskaitė ir pasibaisėjo. Jo gyvenimo tyrinėtojai daro išvadą, kad šie įvykiai jį pastūmėjo į impotenciją.
Kai mirė S.Dali brolis Salvadoras, tėvai jo labai gedėjo, tad antrąjį sūnų taip pat pavadino Salvadoru. Žiūrėdami į augantį S.Dali, vis prisimindavo mirusį sūnų ir lygindavo su dabartiniu vaiku, nuolat kalbėdavo apie prarastą vaiką, – ir viskas vykdavo girdint S.Dali. Spėjama, kad būsimam menininkui tai formavo asmenybės susidvejinimą, kuris turėjo įtakos ir jo paveikslams. Jo darbų tyrinėtojai neatmeta versijos, kad visus paveikslus S.Dali nupiešė paveiktas kokių nors haliucinogeninių medžiagų. Gidė mums pateikė dar vieną versiją – Figere, dainininko gimtajame mieste, dėl gamtinių sąlygų susidaro ir dažnai šėlsta tokie klaikūs, į smegenis besismelkiantys vėjai, kad daugumai čia gyvenančių žmonių pasimaišo protas, kitaip sakant, vėjas „nuneša stogą”. Matyt, ne išimtis buvo ir S.Dali.