Kaitinimasis pirtyje virsta ne tik kūno, bet ir sielos valymo ritualu.
Saunos kultu garsėjančioje Suomijoje nė vieno tenykščio gyvenimas neįsivaizduojamas be savaitgalio pirtyje. Patys suomiai sauną vadina „socialiniu įvykiu ir neatsiejama kultūros dalimi”.
Tokia „kultūra” sparčiai atžingsniuoja ir į Lietuvą.
Sauna – šventa
Nors sauna niekada nebuvo suomių išradimas, jie stipriausiai išvystė paprotį kiekvieną savaitgalį „nuplauti mintis” pirtyje.
Beveik kiekviename Suomijos mieste veikia pirčių mėgėjų klubai. Lietuvoje toks klubas taip pat jau įsikūrė.
Suomiai sauną laiko šventa vieta. Anksčiau ten žmonės eidavo mirti, moterys gimdydavo, rengdavo krikštynas. Todėl dabar laikomasi griežtų taisyklių. Pirtyje negalima keiktis, pyktis ir kalbėti apie visokias blogybes.
Šnekėti suomiškoje pirtyje ne visiems lietuviams ir pavyktų. Patys suomiai net kojos ten nekelia, kol pirtis neįšyla iki 90 laipsnių. Paprastai ant suoliukų su alumi lipama tada, kai termometras rodo 100 laipsnių.
Į sauną suomiai eina tik nuogi ir jiems būtų didžiausias įžeidimas, jeigu kas nors ateitų prisidengęs.
Panašios tradicijos
Tipiška suomiška pirtis faktiškai nesiskiria nuo rusiškos ar tradicinės lietuviškos pirties. Ji suręsta iš medžio, viduje – sausas klimatas.
Akmenys krosnyje sudedami ne bet kaip: apačioje guli didesni, viršuje – mažesni. Kad geriau sklistų garas, dažnai akmenyse iškapojamos nedidelės skylutės.
Dabar daugelis pirčių šildomos elektra ir tokią sauną galima įsirengti tiek name, tiek bute.
Kvapas – taip pat labai svarbus akcentas. Anksčiau suomiai pirtyje rūkydavo dešras. Nors to jau seniai nebedaroma, tačiau dėl tradicijos saunos mylėtojai perka specialų aliejų, kvepiantį rūkyta mėsa.
Taip pat mėgstamas beržo ir eukalipto aromatas.
Kaip elgtis?
Gydytojai įspėja, kad pirtis yra kaip vaistas, todėl nereikėtų tų vaistų „perdozuoti” lenktyniaujant, kuris ilgiau išbus.
Specialistai pataria pirmiausiai nusiprausti po dušu, bet galvos šlapinti nederėtų. Daugelis daro klaidą vos tik įėję į pirtį pildami kelis samčius vandens ant akmenų. Kad nepasidarytų bloga, pirmą kartą geriau pabūti vėsesnėje saunoje ir po 5-8 minučių eiti atsigaivinti.
Paskui jau galima kaitintis, kiek leidžia sveikata, darant nedideles pertraukėles.
Svarbiausia saunoje – gerai išprakaituoti, todėl kaitinantis reikia kuo mažiau judėti.
Beržinės vantos taip pat padeda pajusti malonumą. Anksčiau suomiai vantas džiovindavo, o dabar, norėdami išsaugoti kvapą ir naudą, jas sėkmingai atšaldo šaldiklyje.