Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė AB „Klaipėdos energija” apskaičiuotai bei uostamiesčio miesto tarybos patvirtintai centralizuotai tiekiamos šilumos kainai. Tad nuo šių metų lapkričio 1 dienos Klaipėdos ir Gargždų gyventojai už šilumą mokės 12,37 ct už kilovatvalandę (kWh), o kiti vartotojai – 12,64 ct.
Apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadas ir kainos keitimo priežastis kalbėjomės su AB „Klaipėdos energija” generaliniu direktoriumi Vytautu Valučiu.
– Kokia yra naujos šilumos kainos patvirtinimo procedūra ir kaip ji vyko?
– Pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos kainas tvirtina miesto taryba, o po to Kainų komisija tikrina, ar kaina buvo nustatyta teisingai. Praėjusią savaitę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino, kad visi AB „Klaipėdos energijos” pateikti skaičiavimai yra teisingi, o Klaipėdos miesto tarybos priimtas sprendimas – be pažeidimų, pagal visus įstatymų reikalavimus. Komisija svarstė AB „Klaipėdos energija” pasiūlytas kainas, analizavo, kokie veiksniai lėmė kainos kilimą, kokios įmonės perspektyvos, koks jos pelnas ir konkurencingumas rinkoje.
– Ar tikrai buvo būtina keisti šilumos kainą Klaipėdoje?
– Bazinės šilumos kainos buvo nustatytos 2003 metų pabaigoje ir galioja iki 2008 gruodžio 31 d. Tačiau atsižvelgiant į kuro kainų pokyčius, jos turi būti perskaičiuojamos kasmet. Tai buvo padaryta ir 2004 m., ir 2005 m. Kadangi tuomet kaina kito tik iki 1 proc., pagal patvirtintą Šilumos kainų skaičiavimo metodiką ji buvo palikta tokia pat. Tačiau šiemet dujos pabrango apie 63 proc., o jos yra pagrindinis AB „Klaipėdos energija” naudojamas kuras. Pastaraisiais metais, dvigubai pabrangus mazutui, jo bendrovė naudojo tik apie 3 proc. deginamo kuro balanse. Todėl, įvertinus svarbius veiksnius, lemiančius šilumos savikainą, – kuro kainų pasikeitimus, infliaciją, realizuotos šilumos kiekio pokytį ir perkamos iš nepriklausomų gamintojų šilumos kainų pasikeitimą, AB „Klaipėdos energija” dėl kainų peržiūrėjimo kreipėsi į komisiją.
– Vertinant visos Lietuvos situaciją, ar daug už šilumą mokės klaipėdiečiai?
– Perskaičiuota šilumos kaina Klaipėdoje didėja 20,7 proc. ir sudaro 12,64 ct už kilovatvalandę. Bendrovė įsipareigojo gyventojams, kurie sudaro apie 80 proc. mūsų šilumos vartotojų, taikyti 2,6 proc. nuolaidą savo būsimo pelno sąskaita. Todėl šilumos kaina gyventojams didės 18,1 proc. ir sudarys 12,37 ct už kilovatvalandę. Kitiems vartotojams tos nuolaidos netaikome, todėl juridiniai asmenys nuo lapkričio 1 dienos už šilumą mokės 20,7 proc. brangiau.
Tokia šilumos kaina galios iki 2007 m. gruodžio 31 d. Prognozuojama, kad nuo sausio mėn. dujos gali pabrangti dar 30 proc. Tad jeigu vėl bus staigūs kuro kainų pokyčiai, kurie bendras įmonės sąnaudas padidintų daugiau nei 5 proc., bendrovė vėl privalės kreiptis į Valstybinę kainų kontrolės ir energetikos komisiją dėl kainų peržiūrėjimo.
Bendrame Lietuvos kontekste Klaipėdoje šiluma ir toliau lieka viena pigiausių šalyje. Vilniuje kainos didėjo iki 20 proc., o mažuose rajonų miesteliuose net iki 40 proc.
– Ar yra galimybė klaipėdiečiams palengvinti mokesčių už šilumą naštą?
– Labiausiai tą naštą gali palengvinti patys daugiabučių gyventojai, jeigu bendromis pastangomis renovuos savo namus ir juose esančius šilumos centrus. Klaipėdoje yra renovuotų namų, kurių gyventojai už centralizuoto šildymo paslaugas moka apie 50 proc. mažiau nei iki renovacijos. Be abejo, daliai klaipėdiečių padės valstybės suteikiamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. O mūsų bendrovė gali pritaikyti dvinarės kainos metodiką. Tiek verslo klientai, tiek buitiniai vartotojai gali pasirašyti sutartį su AB „Klaipėdos energija”, pagal kurią mokesčiai už šilumą bus paskirstyti maždaug tolygiai per visus kalendorinius metus. Tokiu atveju šaltuoju sezonu vartotojai išvengtų smarkiai padidėsiančių mokesčių už šilumą. Analogiška mokesčių mokėjimo sistema gana populiari Europos Sąjungos šalyse, o Lietuvos įstatymai taip pat jau leidžia taikyti tokią mokėjimo metodiką.