Prieš dvejus metus neradus idėjos, kaip atgaivinti svarbiausią Kauno viešąją erdvę, jos vėl ieškoma konkurse
Geriausią pasiūlymą, kaip rekonstruoti Laisvės alėją, nutarta gauti viešųjų pirkimų būdu.
Ką tik „pagimdytas” architektūrinio konkurso ir Viešųjų pirkimų įstatymo hibridas pirmąkart bus išbandomas renkant svarbiausios Kauno viešosios erdvės sutvarkymo projektinius pasiūlymus.
Viešųjų pirkimų konkurso startas – kitą savaitę.
Pranašumą turės jau teikusieji pasiūlymus
Vakar posėdžiavusios Laisvės alėjos sutvarkymo projektinių pasiūlymų konkurso komisijos nariai diskutavo, ar patobulinti viešųjų pirkinių konkurso nuostatai miestui tikrai padės įsigyti kokybišką „prekę” ir ar atsiras, kas ją siūlo.
Specialios komisijos nariai, kurių dauguma – Savivaldybės valdininkai urbanistai, energetikai, paminklosaugininkai, viešųjų pirkimų procedūrų žinovai, pasitelkę ekspertus po mėnesio vertins architektų pateiktus Laisvės alėjos atnaujinimo pasiūlymus.
Idėjos originalumas, racionalumas, meniškumas, architektūrinė, urbanistinė jos vertė – štai pagrindiniai vertinimo kriterijai, papildę įprastinį viešųjų pirkimų konkursų matą – mažiausią pasiūlytą kainą.
Ar bus ką vertinti? Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis mano, kad per tokį trumpą laiką parengti argumentuotą pasiūlymą sunku, todėl čia pranašumą turės prieš dvejus metus idėjiniame urbanistiniame architektūriniame Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurse dalyvavę architektų kolektyvai.
Atskirų konkursų biudžetai – neįspūdingi
Niekas dar neužmiršo karčios patirties, kai prieš dvejus metus Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus paskelbtame idėjiniame urbanistiniame architektūriniame Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurse dalyvavo tik iš anksto užsakytus projektus parengę autoriai.
G.Balčytis vakar nuogąstavo, kad gausybė reikiamos pateikti medžiagos atbaidys architektus nuo dalyvavimo Laisvės alėjos sutvarkymo projektinių pasiūlymų konkurse. „Prieš dvejus metus surengtam idėjiniam architektūriniam urbanistiniam Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursui, kuris buvo plačiai reklamuotas, buvo pateikti tik 5 projektai. Baisu, kad dabar galime nesulaukti nė vieno, nes architektai dabar turi darbo va tiek ir va tiek”, – plaštaka braukdamas ties kaklu ir virš galvos kalbėjo G.Balčytis.
Jis leido suprasti, kad 80 tūkstančių litų vertės sutartis pagrindinės Kauno gatvės sutvarkymo projektiniams pasiūlymams rengti, kurią laimės konkurso nugalėtojas, nėra architektus stulbinančio dydžio. „Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjinio konkurso pirmosios premijos dydis – 250 tūkstančių litų”, – palygino G.Balčytis.
Prieš dvejus metus įvykusio idėjinio Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurso biudžetas buvo 120 tūkstančių litų. Pridėjus dabar skelbiamo konkurso „prizą” – sutartį darbams už 80 tūkstančių litų, gautume gerokai didesnę sumą – 200 tūkstančių litų.
Rengiamasi pirkti ne pavardes
„Šiame konkurse, mano nuomone, svarbiausia – išrinkti kūrybišką kolektyvą, pajėgsiantį parengti projektinius pasiūlymus”, – sakė G.Balčytis ir siūlė sumažinti reikiamų pristatyti brėžinių bei aprašų skaičių.
Tačiau Viešųjų pirkimų ir privatizavimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja Daiva Čeponienė pastebėjo, kad rengiamasi pirkti ne garsias architektų pavardes, o jų siūlomus sprendimus. Todėl pretendentams į Laisvės alėjos atnaujintojus teks pristatyti jų kvalifikaciją, kūrybinį potencialą, patirtį ir siūlomas idėjas pagrindžiančius dokumentus. Tiesa, kiek pristatyti Laisvės alėjos atgimimą pagrindžiančių brėžinių, palikta nuspręsti patiems autoriams.
Komisijos nariams susiginčijus, ar slapto konkurso nuostatai leis išrinkti ne formaliai reikiamą kvalifikaciją turinčių, o išties pajėgių architektų grupę, pasigirdo siūlymų kitaip ieškoti Laisvės alėjos pertvarkytojų.
Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Alfonsas Jarušauskas svarstė, gal būtų verta Kauno vadovų prašyti daugiau pinigų ir surengti „rimtą architektūrinį konkursą” su didelėmis premijomis.
Kultūros vertybių departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė pasisakė už tris supaprastintus užsakomuosius konkursus – tai yra duoti kūrybinę užduotį trims kolektyvams ir išsirinkti geriausią pasiūlymą.
Įžanga į techninio projekto rengimą
„Kito teisinio būdo, kaip gauti Laisvės alėjos projektinius pasiūlymus, nėra – tik per viešuosius pirkimus”, – tikino Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Navickaitė. Ji kiek patobulino trafaretinę viešųjų pirkimų konkurso medžiagą, kurios svarbiausias ligtolinis kriterijus – mažiausia pasiūlyta kaina.
Per 28 dienas po to, kai apie Laisvės alėjos sutvarkymo projektinių pasiūlymų konkursą bus pranešta „Valstybės žiniose”, Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijoje tikimasi sulaukti tikrai ne vieno pretendento paraiškos. Viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs architektų kolektyvas gaus teisę rengti Laisvės alėjos projektinius pasiūlymus, už kuriuos Savivaldybė pasirengusi sumokėti iki 80 tūkstančių litų. Projektinių pasiūlymų autoriai paprastai laimi ir techninio projekto konkursus.
Neoficialiai kalbama, kad tapti dabar skelbiamo konkurso nugalėtoju daugiausiai šansų turi Šarūno Kiaunės vadovaujama architektų grupė, prieš dvejus metus surengtame konkurse pelniusi antrąją vietą (pirmoji niekam nebuvo skirta). Šis architektų kolektyvas tada siūlė Laisvės alėjoje įrengti lietsargius-tentus-šviestuvus ir paaukojo dalį čia augančių liepų požeminėms aikštelėms bei komercinei erdvei.
„Tikriausiai dalyvausime, – vakar „Kauno dienai” patvirtino Š.Kiaunė. – Tik, aišku, pirmiausiai reikia susipažinti su konkurso nuostatais”.