Didžioji dalis – 68 proc. – Europos sąjungos (ES) piliečių teigiamai vertina santykius su kaimyninėmis šalimis ir tiki, kad bendradarbiavimas su jomis bus abipusiai naudingas.
ES gyventojai mano, kad skatinant ir remiant reformas kaimyninėse šalyse, galima prisidėti prie ES kaimynių ekonominės ir socialinės raidos bei gero valdymo, rodo Eurobarometro tyrimas, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad gyventojai įžvelgia abipusę bendradarbiavimo su kaimynais naudą, visų pirma kartu sprendžiant visiems svarbius klausimus, tokius kaip saugumas, aplinkosauga ir energijos tiekimas.
ES piliečiai mano, kad bendradarbiavimas su kaimynais svarbus tokiose srityse, kaip ūkio plėtra (88 proc. apklaustųjų), energetika, aplinkosauga, demokratija (87 proc.) moksliniai tyrimai ir naujovės (78 proc.), švietimas ir mokymas (83 proc.) ir imigracija (77 proc.).
70 proc. apklaustųjų manė, jog ES pagalba gali sustiprinti taiką už ES sienų, dar 77 proc. apklaustųjų mano, kad gali sustiprinti ir demokratiją. Tačiau net 81 proc. respondentų baiminosi dėl galimų tokių reformų rėmimo išlaidų.
Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) ES piliečių pritarė tolesnei ES plėtrai su sąlyga, kad šis procesas nevyktų pernelyg sparčiai.
Panaši dalis (70 proc.) respondentų taip pat sutiko, kad vykstant dabartinei plėtrai, taip pat gali būti plėtojami ir specialūs santykiai, tačiau be narystės ES perspektyvos.
Europos visuomenės nuomonė nebuvo vieninga dėl to, ar, pasibaigus dabartiniam plėtros etapui, ES su kaimyninėmis šalimis turėtų elgtis kaip su bet kuriomis trečiosiomis šalimis – 52 proc. atsakė teigiamai, o 36 proc. nurodė, jog reikia atskiros politikos.