Liepos pradžia nuvylė Palangos prekybininkus. Šį mėnesį tikimasi sulaukti didžiausio poilsiautojų antplūdžio, tačiau Lietuvos bei užsienio turistų skaičius žymiai mažesnis nei įprastai.
Į Palangą uždarbiauti atvykusių žmonių nuomone, to priežastimi galima vadinti per brangų lietuvio kišenei poilsį, siūlomą Palangoje, bei pramogų stoką.
„Visos pastangos, sudėtos į J. Basanavičiaus gatvės rekonstrukciją bei kavinių reklamą, nuėjo veltui”, – teigė gatvės muzikantas Sigitas. – Palangoje atostogauti per brangu, todėl jauni žmonės mieliau renkasi išvykas į užsienį. Čia praleisti atostogas pasiryžta tik turistai su mažais vaikais bei senyvo amžiaus žmonės.”
Dienos išlaidos – šimtai litų
Dauguma poilsiautojų tvirtina, kad savaitę gerai pailsėti Palangoje vienam asmeniui reikėtų 500-700 litų, todėl važiuojant su šeima reikia nusiteikti nemenkam kišenės patuštinimui.
„Savo keturių narių šeimai per dieną išleidžiame apie 200 litų, tačiau įsitekti į šią sumą pavyksta tik tada, jei ribojame pramogas”, – „Vakarų ekspresui” atviravo dviejų mažamečių vaikų tėtis Ernestas.
Palangos kurorte nuomuojamų kambarių kainos – nuo 5-10 litų čia dirbantiems studentams bei moksleiviams ir nuo 15-35 litų bei daugiau – poilsiautojams, todėl trumpam čia užsukę žmonės stengiasi apsistoti pas pažįstamus ar giminaičius.
Kainos kavinėse ir baruose poilsiautojų taip pat nedžiugina. Jų teigimu, už sočius pietus ar vakarienę čia tenka palikti net 40-50 litų ir daugiau, todėl sutaupyti norintys poilsiautojai apsiriboja maisto gaminiais, siūlomais parduotuvėse bei pačių gaminamu maistu.
Alkoholis – didžiausia pramoga
„Vakarų ekspreso” reporterių J. Basanavičiaus gatvėje užkalbinti žmonės sunkiai galėjo įvardinti pramogas, siūlomas kurorte.
„Ką veikti turistui Palangoje be deginimosi prie jūros, vaikštinėjimo miestu ir užkandžiavimo kavinėse, neaišku. Didžiausia pramoga turbūt reikėtų įvardinti alkoholio vartojimą”, – sakė rašytoju prisistatęs Pranas, kuris savo poilsį paįvairina vaikščiojimu pėsčiomis nuo Palangos iki Šventosios ir meditavimu.
Tiesa, tie, kurie mėgsta ekstremalesnius pojūčius, gali pasisupti atrakcionuse, kainuojančiuose nuo 5 litų.
„Tokia kaina nėra didelė, tačiau vienos supynės dažniausiai nepakanka. Vaikams reikia dar ir dar”, – teigė poilsiautoja Aušra.
Su muzika be žodžių – nė iš vietos
Minėto gatvės muzikanto Sigito teigimu, Palangos turistai renkasi kavines bei barus, kuriuose groja gyva muzika.
„Žmonės gyvos muzikos labiausiai išsiilgsta vakare bei naktį, kai nebegrojami įrašai. Tada ir aukų susirenku daugiau nei įprastai. Žmonės dosnūs, nesvarbu, lietuviai ar užsienio svečiai – dienos uždarbis svyruoja nuo 70 iki 100 litų. Yra tekę gauti ir gana stambių kupiūrų. Kartą per vakarą uždirbau net 400 litų”, – gyrėsi gitara grojantis vyras.
Pašnekovo teigimu, vien grojimu ir dainavimu daug uždirbti kažin ar įmanoma – reikia turėti ir šiokią tokią iškalbą.
„Reikia mokėti papirkti praeivius. Tarkim, matau žavią porą. Neleidžiu jiems praeiti pro šalį neatkreipęs į save dėmesio. Neretai sakau: „Vaikinas sveikina nepakartojamo grožio širdies damą ir skiria jai dainą” ar panašiai. Žmonės tikrai suklūsta”, – pasakojo muzikantas.
Vienuoliktokas Andrius, iškeitęs padavėjo darbą į grojimą gatvėje akordeonu, pritaria teiginiui, kad žmonės dosniausi vakare. Tačiau niekada negali nuspėti, kuris praeivis aukos.
„Palangoje susirinkusi gana įvairi publika – vieni sustoja pasiklausyti, kiti prisėda šalia ir dainuoja kartu. Yra ir tokių, kurie akivaizdžiai prieina arčiau, kad galėtų žvilgterėti, ar daug pinigų paaukojo”, – pasakojo moksleivis.
Užsieniečiai – itin dosnūs
Vis dėlto, nepaisant kainų, žmonių Palangoje yra. Ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, rusai, lenkai užsuka į kavines pasimėgauti alumi (populiariausias – „Švyturys”), o gatvėse pirkdami ledus, padeda užsidirbti ne vienam mokiniui.
„Juos dažniausiai perka šeimos savo vaikams, nors neatsisako ir vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvių skonis skirtingas, o štai užsieniečiai labiausiai mėgsta vanilinius ledus, taip pat ledus su kiaušinio likeriu bei viskiu”, – teigė ledų pardavėja Kristina.
Dar vienas dalykas, pagal kurį galima atpažinti užsienio svečią – švaistymasis pinigais.
„Jie dažnai palieka arbatpinigių, neima grąžos. Sako: „Nereikia, mergaite, pasilik”, – džiūgavo Kristina.
Palangoje atsiradusios naujovės – velomobilių – vairuotojas Laurynas teigia, jog šia transporto priemone važinėjasi daugiausiai lietuviai, tačiau, jei važiuoja užseniečiai, tai pinigų tikrai negaili, palieka nemažai arbatpinigių.
Šia neįprasta transporto priemone pasivažinėti dažniausiai pageidaujama naktį – nuo 21 valandos iki ryto. Poilsiautojų nebaugina ir važiavimo kaina. Jei taksi po visą miestą gali važinėtis už vos 5 litus, kelionė velomobiliu nuo jūros tilto iki bažnyčios kainuos 15 litų.
Laimei, didelės kainos poilsiautojų vogti neskatina. „Nuostolių būna nedaug. Žmonės nevagia akivaizdžiai. Kad kažko trūksta, pastebiu tik vakare suskaičiavus prekes”, – sakė suvenyrų pardavėja Žaneta.
Merginai aptiktus nuostolius padengti tenka iš savo kišenės. Žanetos teigimu, dirbti vasarą Palangoje apsimoka tik taupiems ir greitai nepavargstantiems žmoniems.
„Tie, kurie nori uždirbti, vardan pinigų aukoja savo poilsį. Jei jų labai reikia, išeiginių neimu. Alga nėra labai didelė, reikia pataupyti, kad, pasibaigus atostogoms, galėtum mėgautis uždirbtais pinigais”, – neslėpė mergina.
Eglė Maslauskaitė
„Vakarų ekspresas”