Lietuvoje investicijos į akcijų fondus pernai buvo brangesnės nei JAV ir Europoje

Investicijos į akcijų, pinigų ir indeksų kolektyvinius investavimo subjektus (KIS) Lietuvoje pernai buvo brangesnės, nei JAV ir Europos šalyse, rodo Vertybinių popierių komisijos (VPK) tyrimas.

VPK palygino Lietuvos investicinius fondus su užsienio šalių fondais pagal bendrą investavimo išlaidų koeficientą (BIK), kuris parodo, kiek kainuoja investavimas į investicinius fondus.

Investuojant į akcijų fondus Lietuvoje išlaidos buvo 2,1 karto didesnės nei JAV ir 1,6 karto didesnės nei Europos šalyse.

Pagrindinė tokio skirtumo priežastis, anot VPK, buvo ta, kad Lietuvos akcijų fondų rinkoje nepasiekiama masto ekonomija – didėjant KIS valdomam turtui, išlaidos nemažėjo.

Lietuvoje BIK aritmetinis vidurkis investuojant į akcijų fondus buvo 2,7 proc. JAV – 1,24 proc., o Europos šalyse – 1,61 procento.

Pinigų rinkos fondų išlaidų vidurkis Lietuvoje pernai siekė 1,31 proc. ir buvo 2,1 karto didesnis nei JAV (0,62 proc.) ir 1,8 karto didesnis nei Europoje (0,71 proc.).

Tokį didelį vidurkį įtakojo vieno naujai įsteigto pinigų rinkos fondų metiniai kaštai, kurie buvo daug didesni dėl su fondo įkūrimu susijusių išlaidų. Tuo tarpu, anksčiau veiklą pradėjusio pinigų rinkos fondo veiklos kaštai buvo žymiai mažesni (0,54 proc.).

Indekso fondams būdingi mažesni valdymo kaštai, negu aktyviai valdomų KIS. Tačiau palyginti su akcijų fondų vidurkiais, indeksų KIS išlaidų lygis buvo vidutiniškai 60 proc. punktų mažesnis.

Lietuvoje įsteigto pagal savo sudaromą, tačiau pagal oficialiai nepripažintą indeksą, BIK buvo 1,74 proc. – 3,7 karto didesnis nei JAV (0,47 proc.) ir 1,6 karto didesnis nei Europoje (1,03 proc.).

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2005 metais pigiau, nei kitose šalyse, kainavo tik investicijos į obligacijas.

BIK investuojant į obligacijų KIS Lietuvoje buvo 0,71 proc., JAV– 0,89 proc., o Europoje – 0,94 proc.

Galima priežastimi, dėl kurios investavimo į obligacijų fondus išlaidų lygis Lietuvoje buvo daug mažesnis nei lyginamuose regionuose, buvo nepakankamas tokio tipo investicijos populiarumas tarp Lietuvos investuotojų ir daug mažesnis negu akcijų fondų pelningumas. Siekdami pritraukti daugiau investuotojų, obligacijų valdytojai taikė sąlyginai mažus mokesčius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.