Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 746,3 tūkst. vaikų, t. y. penktadalis visų gyventojų. Lietuvoje vaikų nuolat mažėja. Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų sumažėjo 125,4 tūkst., arba 12,6 procento, o šiame tūkstantmetyje per penkerius metus jų sumažėjo 125 tūkst., arba 14,4 procento. Per pastaruosius penkiolika metų vaikų sumažėjo ketvirtadaliu. Ypač sumažėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų – 45 procentais.
2004 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, tai yra 179 vaikais mažiau, nei 2003 m., 3,7 tūkst. – nei 2000 m. ir 26,5 tūkst. mažiau nei 1990 m. Pernai 1000 gyventojų teko vidutiniškai 8,9 naujagimio, 2000 m. – 9,8, o 1990 m.- 15,4. Vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per visą savo gyvenimą, skaičius sumažėjo nuo 2,0 1990 m. iki 1,4 2000 m. ir 1,3 2004 m.
Vis daugiau vaikų gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams. 2004 m., palyginti su 2000 m., vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis padidėjo nuo 23 iki 29 procentų (1990 m. buvo 7%). Per pastaruosius penkerius metus kasmet išsituokia apie 10,8 tūkst. šeimų. Po ištuokos su vienu iš tėvų per pastaruosius ketverius metus kasmet liko vidutiniškai apie 10,5 tūkst. vaikų.
Vaikai pagal amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietovę
Metų pradžioje, tūkst.
Amžiaus grupės 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Iš viso 871,3 852,8 828,4 802,3 775,2 746,3
0-6 274,8 262,5 252,5 242,0 233,9 226,1
7-14 435,1 424,1 407,2 391,0 374,9 359,1
15-17 161,4 166,2 168,7 169,3 166,4 161,1
Berniukai 445,3 436,3 423,7 410,5 397,2 382,2
Mergaitės 426,0 416,5 404,7 391,8 378,0 364,1
Mieste 568,7 552,9 534,4 514,6 493,5 473,6
Kaime 302,6 299,9 294,0 287,7 281,7 272,7
Švietimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, lankančių lopšelius ir darželius, dalis didėja. 2001 m. pabaigoje ikimokyklines įstaigas lankė 41 procentas 1-6 metų amžiaus vaikų, o 2004 m. – 45 procentai. Per pastaruosius penkerius metus 1-2 metų amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas, dalis išaugo nuo 14 procentų 2000 m. iki 19 procentų 2004 m., o 3-6 metų vaikų – atitinkamai nuo 53 iki 63 procentų. Vis daugiau steigiama priešmokyklinio ugdymo grupių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, ypač kaime. 2004 m. kaime veikė 789 priešmokyklinio ugdymo grupės, jas lankė 8,2 tūkst. (63%) vaikų, o 2000 m. atitinkamai 506 grupės ir 5,5 tūkst. (37%) šešiamečių kaimo vaikų.
Sparčiai mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose taip pat mažėja. 2004-2005 mokslo metų pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 563 tūkst., 2003-2004 mokslo metais atitinkamai 583 tūkst., o 2000-2001 mokslo metais atitinkamai 604 tūkst. mokinių. Ypač sumažėjo pirmokų skaičius. Per pastaruosius penkerius mokslo metus pirmokų sumažėjo 12 tūkst., arba ketvirtadaliu.
Vis daugiau mokinių, įgijusių privalomąjį pagrindinį išsilavinimą, siekia baigti vidurinį mokslą. 2004 m. 75 procentai mokinių bendrojo lavinimo mokyklose liko siekti vidurinio mokslo, o 2000 m. tokių mokinių buvo 70 procentų.
Per pastaruosius penkerius metus 7-24 metų amžiaus besimokančio jaunimo padaugėjo nuo 85 iki 90 procentų. 2004-2005 mokslo metais visose mokymo įstaigose mokėsi 805 tūkst. jaunuolių.
Gyvenimo lygis. Tyrimų duomenimis, namų ūkiuose, auginančiuose vaikus iki 18 metų amžiaus, 2004 m. vartojimo išlaidos sudarė 453 litus vienam asmeniui per mėnesį (visuose namų ūkiuose – 512 Lt). Namų ūkių, auginančių du vaikus, vartojimo išlaidos sudarė 82 procentus, o auginančių tris ir daugiau vaikų – 64 procentus vidutinio šalies lygio.
Namų ūkiai, kuriuose auga trys ir daugiau vaikų, vieno asmens maistui galėjo skirti tik po 4,7 lito per dieną (visi namų ūkiai vidutiniškai po 6,5 Lt), nors išlaidos maistui sudarė 44 procentus jų vartojimo išlaidų. Taigi didžiausią nepriteklių patiria daugiavaikės šeimos.
Namų ūkiuose su vaikais pagrindinis pajamų šaltinis buvo darbo pajamos, tačiau didėjant vaikų skaičiui, namų ūkyje mažėja darbo pajamų lyginamoji dalis ir pastebimai didėja socialinių išmokų dalis. Darbo pajamos namų ūkiuose su vaikais sudarė 80 procentų, socialinės išmokos – 12 procentų, iš kurių išmokos šeimai ir vaikams – 4 procentus jų visų disponuojamų pajamų. Daugiavaikėse šeimose darbo pajamos sudarė 70 procentų, socialinės išmokos – 22 procentus, iš jų pašalpos šeimai ir vaikams – 14 procentų pajamų. Išmokos šeimai ir vaikams namų ūkiuose su vaikais 2004 m. sudarė vidutiniškai 19,3 lito vienam asmeniui per mėnesį, 2003 m. – 16,3 lito.
2004 m. įvyko teigiamų poslinkių skiriant pašalpas šeimai ir vaikams. Nuo liepos mėn. mokama vienkartinė išmoka visoms nėščioms moterims, neturinčioms teisės į socialinio draudimo motinystės pašalpą, taip pat įvesta 50 litų išmoka kiekvienam 3-7 metų amžiaus vaikui, o nuo rugsėjo – išmoka kompensuoti vaikiškiems vystyklams nustatytą pridėtinės vertės mokestį. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos šeimos ir vaiko pašalpoms 2004 m. išaugo 42 mln. litų ir sudarė 294 mln. litų. Be to, 2004 m. bendrojo lavinimo mokyklose nemokamai buvo maitinamas 141 tūkst. vaikų iš socialiai remtinų šeimų. Šiai paramai buvo skirta 61 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.
Našlaičiai ir netekę tėvų globos vaikai. Pernai tėvų globos neteko 3267 vaikai, iš jų 41 procentas buvo iki 7 metų amžiaus. Tik kas dešimtas netekęs tėvų globos vaikas buvo našlaitis. Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Pastaruoju metu plečiasi socialinių paslaugų tinklas vaikams iš šių šeimų. 2004 m. namuose buvo globojami 745 (2003 m. – 721) tokie vaikai ir 731 (2003 m. – 665) rizikos grupės asmuo ar jų šeimos nariai. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitoje 2004 m. pabaigoje buvo įrašyta 16,9 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose augo 36,9 tūkst. vaikų. Per metus įskaitoje šių šeimų sumažėjo vienu tūkstančiu, o jose vaikų – 2,3 tūkst., arba 6 procentais. Plečiasi dienos centrų tinklas ir daugėja vaikų iš socialinės rizikos šeimų, besilankančių šiuose centruose. 2004 m. dienos centruose lankėsi 7,4 tūkst. (2003 m. – 6,9 tūkst.) vaikų.
Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, per 2004 m. našlaičių ir beglobių vaikų padaugėjo 306 ir metų pabaigoje jų buvo 14,5 tūkst., iš kurių 55 procentai buvo globojami šeimose, 2 procentai – šeimynose ir 43 procentai – įvairiose vaikų globos įstaigose.
Vaikų globos namuose gyveno 6,4 tūkst. vaikų, iš jų 91 procentas – našlaičiai ir netekę tėvų globos vaikai, bendrojo lavinimo, specialiosiose internatinėse mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose – atitinkamai 4 tūkst., arba 29 procentai.
Per 2004 m. buvo įvaikinti 196 vaikai, iš jų dauguma (86%) buvo iki 7 metų amžiaus. Maždaug pusė vaikų apsigyveno Lietuvoje, kiti išvyko gyventi į užsienį. Tarp Lietuvos gyventojų įvaikintų vaikų kas antras iki įvaikinimo buvo globojamas šiose šeimose. Tarp užsieniečių įvaikintų vaikų pernai daugiau nei trečdalis išvyko gyventi į Italiją, o ankstesniais metais daugiausia jų išvykdavo į Prancūziją ir JAV.
Smurtas prieš vaikus. Daugėja nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių vaikų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2004 m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 3864 vaikai. Iš 1000 vaikų iki 18 metų amžiaus nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukomis tapo 5 vaikai. Dažniausiai nukenčia (64% nukentėjusių vaikų) 14-17 metų amžiaus paaugliai. Daugiau nei du trečdaliai (68%) nukentėjusiųjų – berniukai.
2004 m. buvo nužudyta arba pasikėsinta nužudyti 13 vaikų, tai beveik du kartus daugiau nei 2003 m. Sunkius sveikatos sutrikdymus patyrė 25 (2003 m. – 22) vaikai. Pernai ypač padaugėjo vaikų apiplėšimo atvejų. Palyginti su 2003 m., šių nusikaltimų užregistruota 1,4 karto daugiau. 2004 m. nuo plėšimų nukentėjo 848 vaikai (2003 m. – 624), nuo vagysčių – 607 (2003 m. – 623).
Vis daugiau užregistruojama vaikų seksualinės prievartos atvejų. 2004 m. 217 vaikų nukentėjo nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tai 16 (5%) vaikų daugiau nei 2003 m.
Nusikalstamumas. 2004 m. ištirta, kad 14-17 metų amžiaus nepilnamečiai padarė 4346 nusikaltimus ir 675 baudžiamuosius nusižengimus Jie įvykdė 20 nužudymų ir pasikėsinimų, 38 sunkius sveikatos sutrikdymus, 24 išžaginimus ir pasikėsinimus, 2773 vagystes, 333 viešosios tvarkos pažeidimus. Nepilnamečiai padarė 47 nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
Teismai pernai nuteisė 1690 nepilnamečių, tai 579 (26%) mažiau nei 2003 m. Atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, 1233 (73%) teisti vaikai liko laisvėje. 2005 m. pradžioje įkalinimo įstaigose kalėjo 124 nuteisti nepilnamečiai (2004 m. – 119).