Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad Savivaldybės administracija nėra iki galo sutvarkiusi jai priklausančio ar patikėjimo teise valdomo turto apskaitos, taip pat konstatavo, jog neretai šis turtas valdomas neracionaliai ir neefektyviai.
Tokias išvadas galima padaryti susipažinus su Kontrolieriaus tarnybos atlikto uostamiesčio Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto 2005 metais naudojimo audito ataskaitos išvadomis. Pernai liepą pradėto ir šių metų birželio 30 dieną baigto audito medžiaga vakar buvo pristatyta miesto Tarybos Kontrolės komiteto nariams.
Kontrolieriai aptiko, kad 2005 metų gruodžio 31 dieną vis dar buvo neapskaitytas Savivaldybės iš Klaipėdos apskrities patikėjimo teise valdyti gautas per 0,4 ha žemės sklypas Karlskronos g. 3/Irklų g. 5, taip pat 0,5 mln. litų Savivaldybės skola už įsigytas UAB Klaipėdos autobusų parko akcijas.
Audito duomenimis, neapskaitytos buvo 9 gyvenamosios patalpos, iš viso 230,46 kv. m ploto, ir atvirkščiai – vienas butas buvo privatizuotas, bet ir toliau apskaitomas kaip Savivaldybės nuosavybė.
2005-ųjų gruodį tuščios stovėjo 35 Savivaldybei priklausančios negyvenamosios patalpos. Jų apsaugai, eksploatavimui bei avarinėms situacijoms likviduoti 2005 metais iš Savivaldybės biudžeto buvo panaudota per 90 tūkst. litų. Kai kurios patalpos, nors ir išnuomotos, Savivaldybei jokios naudos neduoda. Kuriozinė situacija susiklostė su negyvenamųjų patalpų Daukanto g. 15 nuoma. Dar 1996 metais jos buvo išnuomotos Švedijos Karlskronos miesto prekybos centrui, leista daryti investicijas. Visą tą laiką nuomininkas patalpomis naudojosi, tačiau daugelio sutarties sąlygų nevykdė ir nemokėjo nuomos mokesčio. Sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos, todėl šiandien nesą įmanoma nustatyti, kas kiek ir kam skolingas. Šiuo metu minėtasis pastatas įtrauktas į šiais metais privatizuoti ketinamų objektų sąrašą.
Audito duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Savivaldybė turėjo 43 neišnuomotas gyvenamąsias patalpas. Iš jų 32 butai buvo tušti, o 11-oje gyveno juos savavališkai užėmę asmenys, neturintys jokių nuomos sutarčių ir nemokantys jokių mokesčių. Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus pateiktais duomenimis, daugelis šių butų yra visiškai apleisti, reikalingi didelio remonto. Jiems išlaikyti 2005 metais Savivaldybė buvo priversta skirti per 20 tūkst. litų.
Pasak audito ataskaitą Kontrolės komitetui pristačiusio Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos specialisto Arnoldo Nastajaus, Savivaldybės administracija iki šiol nėra parengusi jokio koncesininkų kontrolės mechanizmo. Žinia, pagal koncesijos sutartį yra išnuomotos Savivaldybės vaistinės. Trys iš jų dirba nuostolingai, o dviem jau iškeltos bankroto bylos, tad Savivaldybei iškilo rimta grėsmė prarasti ir patalpas.
Pasak A. Nastajaus, iki šiol didžiajai daliai Savivaldybei priklausančio ilgalaikio materialaus turto nėra atlikta kadastrinių matavimų, jie teisiškai neįregistruoti, vadinasi – niekieno. Prie tokio bešeimininkio turto šiandien galima būtų priskirti dalį inžinerinių tinklų, automobilių aikštelių, fontanų, skulptūrų, arti 200 gatvių. Kaip miesto turtas, pasirodo, nėra įteisintas netgi seniausias mieste Biržos tiltas.
Anot Savivaldybės kontrolierės Rimutės Juditos Drazdauskienės, jei turtas 10 metų teisiškai neįregistruojamas, jį, pripažinus bešeimininkiu, gali pasisavinti bet kas. Tokiu būdu miestas gali prarasti ne tik meno kūrinius, bet ir gatvių atkarpas ar ištisas gatves.
Pasak R. J. Drazdauskienės, problemos dėl teisinio turto registravimo uostamiesčio Savivaldybėje nesprendžiamos metų metus. Apie tai liudija kad ir toks faktas: atlikus 2001 metais Savivaldybės naudoto turto auditą ir nustačius trūkumus, Savivaldybės administracija sudarė planą jiems pašalinti. Nepaisant to, kad parėjo keletas metų, iš 21 plane įvardyto punkto įvykdyta viso labo 12, neįvykdyti 8 punktai (dviem iš jų jau pasibaigė duotas terminas) ir 1 punktas įvykdytas iš dalies. „Vadinasi, – sakė R. J. Drazdauskienė, – Savivaldybės administracija nevykdo jos pačios duotų pažadų.”