Sunaikinusi okeaninės žvejybos laivyną, Lietuva nepasimokė iš praeities klaidų.
Jeigu ir toliau tokiais tempais bus naikinami žvejų laivai, šalis netrukus liks visai be jokio žvejybos laivyno. Metalo laužu jau virto trečdalis laivų. Žvejai pageidauja sunaikinti dar 11. Artėjama prie ribos, kai su likusiais laivais nebepavyks sugauti Lietuvai skirto žuvų kiekio. Todėl geriausios žuvys atiteks kitų šalių žvejams. Visa tai kelia pagrįstas abejones, ar turtingos Europos šalys taip nesiekia atsikratyti konkurentų vardan savų žvejų.
Naikiname aktyviausiai
Lietuvos nacionalinė mokėjimų agentūra gavo dar 11 žvejybos įmonių savininkų prašymus nutraukti verslą ir sumokėti pinigus už laivus, kurie bus atiduoti į metalo laužą.
Šios agentūros Klaipėdos padalinio kontrolės skyriaus specialistės Laimos Kuizinienės teigimu, iš viso žvejai prašo sumokėti 14 milijonų 782 tūkst. 847 litus.
Lietuvos žvejai Europos Sąjungoje yra vieni aktyviausių savo laivų naikintojų. Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis sakė, žvejybos laivams naikinti Lietuvai skirtame fonde liko tik 6,8 milijono litų.
Nuo 2004 metų, kai pradėtos mokėti kompensacijos už pjaustomus laivus, jau atsikratyta 20 laivų. Jų savininkams buvo sumokėta daugiau nei 20 milijonų litų.
2000 metais Baltijoje žvejojo 65 Lietuvos laivai.
Į verslą nebesugrįš
Didžioji dalis Lietuvos žvejų laivų – seni, paveldėti iš sovietmečio laivyno. Jų amžius siekia nuo 20 iki 30 metų.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus iš minėtojo fondo pinigai mokami tik senesnių nei 10 metų žvejybos laivų savininkams.
Baltijoje žūklaujančių laivų savininkai, pamatę, kad, atsikratant senų laivų, tikrai mokami pinigai, suskato tai daryti.
Tačiau, anot A.Adomaičio, nemąstoma, kad, gavus apie milijoną litų, atsikratoma ne tik laivo, bet ir jam skirtos žuvų sugavimo kvotos.
Taip pat atsikratoma ir teisės kada nors sugrįžti į žvejybos verslą.
Yra įmonių, kurių savininkai turi po du ar tris laivus. Tačiau likus dviem, o vieną pardavus į metalo laužą, vietoj jo pirkti naują laivą negalima.
Galima tik keisti laivą, už kurį negavai išmokų, į kitą, geresnį laivą.
Vis dėlto net ir atidavę į metalo laužą kelis laivus, Lietuvos žvejai nesugebėtų įsigyti naujo laivo. Šiuolaikinis 30 metrų ilgio žvejybos laivas Europos rinkoje kainuoja iki 7 milijonų litų.
Šiuo metu žvejams paprasčiau gauti milijoną, palikti verslą ir džiaugtis gautais pinigais.
Nors visas pasaulis vystosi modernizacijos kryptim, Europos Sąjungos politika neskatina įsigyti geresnių laivų.
Laukia liūdna ateitis
Už žuvininkystę atsakingi specialistai tikino, kad ateityje Europos Sąjunga Baltijos jūros žvejų laivams likviduoti pinigų nebeduos.
Numatoma prie sienos remti ir Baltijos pakrantėse žuvis gaudančius žvejus. Atidavę laivelius, jie taip pat galės gauti kompensacijas.
Priekrantės žvejų laiveliai – žymiai mažesni, todėl ir pinigai už juos bus mokami gerokai mažesni.
Manoma, kad šiuo atveju kai kuriems Europos Sąjungos politikams, proteguojantiems Vakarų valstybių interesus, rūpi iš verslo eliminuoti žvejus.
Vis dėlto vadinamieji priekratininkai pinigų gaus ne visi – dauguma priekrantės žvejų laivelių registruoti kaip pramogų priemonės. Tokiems jokių išmokų nenumatyta.