Šiemet vasaros pradžioje atidarytas naujas kruizinis uostas Estijos Saremos saloje pasaulio žemėlapyje atsiras tik nuo kitų metų sezono. Tačiau vienas kruizinis laivas „Lili Marleen” į jį jau šį sezoną buvo atplaukęs 9 kartus.
Idėją statyti tokį uostą estai brandino beveik 40 metų. Atliktas didžiulis darbas ieškant jam vietos. Dabartinė vieta Kiudema įlankėlėje – 7 variantas.
Dėl Saremos uosto statybos ilgai buvo kariaujama su Estijos žaliaisiais. Jų motyvas, kodėl negalima Kiudema įlankoje statyti uosto – tai gali pakenkti paukščiams. Pasak šio uosto projekto vadovo Palu Peeter, buvusio Estijos statybos ministro, paaiškėjo, kad paukščių toje vietoje nėra, nes esant 11 metrų gyliui jie negali apsirūpinti maistu. Paukščių yra maždaug už 2 km nuo uosto.
Dėl šio klausimo Estijoje vyko netgi teisminis procesas, kurį laimėjo statytojai ir uostas buvo pastatytas. P. Peeter teigimu, kol kas jokio neigiamo poveikio aplinkai nepastebėta.
Natūralus gylis
Palu Peeter mano, jog naujam uostui pasirinkta geriausia vieta visoje Estijoje, nes statant jį Kiudema įlankoje apsieita be gilinimo darbų, nebuvo iškastas nė vienas kubinis metras grunto – pasinaudota natūraliu gyliu. Be to, čia daugiau kaip prieš 300 metų jau buvo uostas, iš Saremos laivai plaukė į Švediją. Pasak P. Peeter, pastatyti kokį nors naują uostą ir tikėtis, kad jis bus naudingas, būtų rizikinga. Geriausia statyti jį toje vietoje, kur jau kažkada yra buvęs uostas.
Uostas pradėtas statyti pernai rugpjūčio mėnesį, atidarytas šiemet birželio 16 d. Jis suprojektuotas taip, kad galėtų priimti bet kokius kruizinius ar keleivinius laivus, kurie plaukioja Baltijos jūroje. Iki šiol visi jie aplenkdavo Saremos salą.
Natūralus gylis prie pastatytos prieplaukos – 11 m. Ant jos pastatytas tik vienas navigacinis ženklas, kadangi farvateris yra 20 metrų gylio. Vienu metu čia gali būti priimtas vienas kruizinis ir vienas ro-ro ir keleivinis laivas.
Ko gero, kruizinių laivų turistus būtų lengviau privilioti į Saremos salos centrą Kuresarę, tačiau ten nėra tokio gylio, tad į jį gali pakliūti tik maži laivai. Jeigu statant uostą dar reikėtų atlikti gilinimo darbus, jo kaina gerokai šoktelėtų.
Kartu su nutiestu 10 km ilgio keliu į Saremos uostą investuota 130 milijonų Estijos kronų (apie 28,8 mln. Lt). Beje, statybų kainos Estijoje labai greitai kyla, nes jos statybininkai nori uždirbti tiek, kiek uždirba tokios pat profesijos žmonės Europos Sąjungoje. Prieš trejus metus pradinė Saremos uosto kaina buvo 70 mln. Estijos kronų (apie 15,5 mln. Lt).
Krantinė jau apgadinta
Pirmas laivas į naują uostą atplaukė šiemet gegužės 19 d., o birželio 23 d. jame vyko savotiškas karo laivų paradas – buvo atplaukę 22 NATO šalių laivai, uostą aplankė 10 tūkstančių žmonių.
Estai juokauja, jog Saremos uostas jau spėjo atlaikyti pirmą karo mūšį – anglų laivas „Edinburgas” su ant denio grojančiu pučiamųjų orkestru tiesiog įsirėžė į krantinę ir šiek tiek ją apgadino.
Šiemet per sezoną naująjį uostą atrado tik vienas 164 m ilgio vokiečių kruizinis laivas „Lili Marleen”, plaukiojantis su Panamos vėliava. Jis plaukė iš Vokietijos Varnemiundės uosto į Portugalijos Madeiros uostą, o vykdamas į Taliną kelioms valandoms užsukdavo ir į Saremą. Juo gali keliauti apie 800 žmonių.
Ieškoma linijų
Dabar turistai, atvykę į Saremos salą, vežami pažiūrėti naujo uosto. Tam, kad jis atsirastų pasaulio žemėlapyje, pasak P. Peeter, jis turi dirbti. Tikimasi, kad kitais metais kruizinių laivų reisų į Saremą bus mažiausiai du kartus daugiau. Bent jau „Lili Marleen” turėtų vėl atplaukti.
Be to, dedama nemažai pastangų siekiant atidaryti kokias nors laivybos linijas į Saremą. Šiuo metu didžiausias keleivių judėjimas vyksta linija Talinas-Helsinkis. Derybos dėl linijos Turku-Sarema atidarymo jau vyksta. P. Peeter teigimu, Turku uostas, vienu metu buvęs Suomijos sostine, yra suinteresuotas, kad tokia linija būtų.
Pasak P. Peeter, Saremos uostas – vienintelis jam žinomas uostas, esantis tiesiog miške. Jo manymu, kruizinių laivų turistams turėtų būti įdomu iš jūros patekti į mišką. Pirmieji turistai, išlipę iš laivo, domėjosi, o kas yra už miško.
Vieni turistai vežami autobusais toliau į Saremos salos gilumą, į Kuresarę ir kitur, kiti tiesiog vaikšto po mišką ir irgi būna patenkinti.
Talpina 30 jachtų
Buriuotojai dar neatrado naujo uosto Saremoje. Tiesa, baigiantis sezonui, rugpjūčio 15 d., vienas latvis vis dėlto atplaukė jachta į uostą.
Čia yra įrengtos prieplaukos jachtoms ir kateriams stovėti. Vienu metu uostas gali priimti 30 jachtų. Yra buriuotojams skirta pirtis, teikiamos kitos paslaugos.
Kol kas naujame Saremos uoste dirba du žmonės. Be P. Peeter, yra ir uosto kapitonas Jurij Grišin. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Romasare uostu, tad kai reikia priimti laivą, iš pastarojo atvyksta 4 žmonės. Dar 3 žmonės garantuoja apsaugą, jeigu atplaukia jachtos ar kateriai. Pasak P. Peeter, pirmais metais nėra prasmės įdarbinti žmonių, nes dar nedirbama įtemptai.