Jis yra vienas vyriausių Europos futbolininkų, atstovaujančių savo šalies nacionalinei futbolo komandai. Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Vėtros” saugui Aidui Preikšaičiui – 36-eri.
Lietuvos A lygos čempionate Aidui Preikšaičiui amžiumi neprilygsta nė vienas kitas futbolininkas. Jau prieš keletą metų profesionalių futbolininkų karjerą baigę jo bendraamžiai juokaudami kalba, kad Aidui laikas pradėti rengtis senjorų varžyboms, bet „Vėtros” saugas apie tai dar tikrai negalvoja.
Vyriškumo mokykla
„Kai sukako 30 metų, prieš kiekvieną sezoną pagalvoju, kiek dar žaisiu. Galvoju iki šiol, bet dar negaliu sau atsakyti į klausimą, kiek dar žaisiu. Po šio sezono baigiasi kontraktas su „Vėtra”. Galbūt treneris Aleksandras Tarchanovas nuspręs labiau remtis jaunais žaidėjais. Apie tai su juo dar nekalbėjau. Dar turiu sveikatos ir noro žaisti. Jei futbolas neteiktų džiaugsmo, tikrai jau būčiau baigęs žaisti”, – sako A.Preikšaitis.
Šio Lietuvos rinktinės atraminio saugo pažintis su futbolu prasidėjo nuo trečios klasės Naujojoje Akmenėje, kur jis lankė sporto mokyklą. Nuo 13 metų A.Preikšaitis mokėsi Panevėžio sporto internate, į kurį stojimo dokumentus ketino vežti slapčia nuo tėvų.
„Tuo metu Panevėžio sporto internatas turėjo nekokią reputaciją. Kai tėvai sužinojo, jog surinkau įvairias pažymas mokykloje ir ketinu mokytis Panevėžyje, namie kilo barnis. Paaiškinau, kad vykstu tik į peržiūros stovyklą, į kurią susirinks 50-60 futbolininkų iš visos Lietuvos, todėl dar neaišku, ar tiksiu. Tačiau kai buvau pakviestas į antrąją stovyklą, tėvai jau buvo susitaikę su mintimi, jog vyksiu mokytis į Panevėžį. Teko palikti ir muzikos mokyklą, kur grojau įvairiais instrumentais. Akmenėje iš muzikos pamokų, pasiėmęs instrumentus, lėkdavau į futbolo treniruotes. Būdavo, kol persirengdavau, vartininkas grodavo mano dūda”, – pasakojo A.Preikšaitis.
Futbolininkas sako, kad kai jo paklausia, ar buvęs kariuomenėje, atsakąs, jog tarnauja nuo trylikos metų. „Kai sportuoji, visą laiką esi įspraustas į kokius nors rėmus, privalai laikytis disciplinos. Paauglystėje buvo daug pagundų, bet tuomet išlaikiau egzaminą. Galiu pasakyti, kad iš mūsų buvusios Panevėžio grupės aš vienintelis dar žaidžiu”, – dėstė patyręs žaidėjas.
Treniruotė treniruotei nelygu
Baigęs Panevėžio sporto internatą, A.Preikšaitis 1989 metų pradžioje buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirį”, kuris tuomet dar buvo SSRS aukščiausiosios lygos futbolo pirmenybių klubas. „Žalgiriui” jis atstovavo net aštuonerius metus, kol 1997 metais neprasidėjo A.Preikšaičio kelionės po Rusijos, Lenkijos, Vokietijos klubus.
Kai grįžo į Lietuvą, A.Preikšaitis sakė jau netikėjęs, jog dar gali sulaukti kvietimo į šalies nacionalinę komandą.
Šis 36 metų atraminis saugas per Lietuvos rinktinės startą 2008 metų Europos čempionato atrankos cikle ir per varžybas su italais, ir per mačą su škotais buvo pagrindinės komandos žaidėjas.
A.Preikšaičio pranašumai – ištvermė ir kovingumas. Anksčiau jis žaisdavo atakuojančio saugo pozicijoje, o dabar atlieka labiau gynybines funkcijas.
„Procentais sunku nustatyti, kiek ištvermės savybes lemia tai, kas duota gamtos, ir treniruotės. Svarbu ir viena ir kita, bet treniruotės lemia labai daug”, – mano futbolininkas.
Ar jis mėgsta treniruotis? Į šį klausimą A.Preikšaitis atsakė taip: „Viskas priklauso nuo to, kokios yra treniruotės. Jeigu treniruotė yra ištempta, monotoniška, nori nenori ji pabosta. Galiu pasakyti, jog dabartinio „Vėtros” trenerio A.Tarchanovo treniruotės tikrai įdomios – viskas daroma su kamuoliu, pratybos yra intensyvios ir konkrečios. Kai „Vėtrą” šiemet treniravo Edgaras Gessas, buvo visiška priešingybė – komanda buvo „nuvaryta”, nes rengdamiesi sezonui keturis mėnesius tik lakstėme. Pasikeitus treneriams – pasikeitė komandos žaidimas ir rezultatai. Kokią vietą užimsime – antrą ar trečią – prognozuoti nesiryžtu, bet esu įsitikinęs, kad „Vėtra” šį sezoną tikrai bus tarp prizininkų”, – dėstė A.Preikšaitis, A.Tarchanovą pažįstantis nuo tų laikų, kai žaidė Maskvos „Torpedo” klube.
Prietaras – nesikirpti
A.Preikšaitis sako, kad Lietuvos A lygos pirmenybių lygis kyla. Tai jis pajuto 2004 metais, į Lietuvą grįžęs iš Lenkijos, kur atstovavo įvairaus lygio šios šalies klubams.
„Tačiau Lenkijos ir daugumos Lietuvos stadionų aikščių net negalima lyginti – mūsiškės, ypač ankstyvą pavasarį ir rudenį, dažnai varo į neviltį. Mūsų klubams dar toli iki tos struktūros, kuri buvo „Žalgirio” klube, kai šis rungtyniavo SSRS pirmenybėse. Tačiau „Vėtros” klube tokia struktūra kuriama”, – kalbėjo daug matęs ir patyręs saugas.
Dėl impozantiškos išvaizdos – garbanotų, ilgų plaukų A.Preikšaitis kartais vadinamas vieno indėnų vado vardu.
„Kažkada plaukai buvo trumpi, o kai nusikirpau, patyriau menisko traumą – po operacijos liko 15 centimetrų randas. Nuo tol plaukų daugiau nesikerpu”, – savo prietaro paslaptį atskleidė A.Preikšaitis.
Pakitęs mentalitetas
A.Preikšaitis prisiminė, kad kadaise „Žalgiris” Europos taurės turnyro rungtynes olandų „Eindhoven” pralaimėjo 0:6, nes vilniečius jau prieš varžybas išgąsdino garsūs varžovų vardai.
„Vis dėlto žvaigždės per televizorių atrodo įspūdingiau. Kai su Lietuvos rinktine nuvykome į Argentiną, prieš mane žaidė Diego Simeone. Kai per televizorių matydavau, kaip jis rungtyniauja, atrodydavo, kad tai nepavargstanti galinga mašina. Kai iš arti jį išvydau, paaiškėjo, kad Simeone už mane mažesnis ir smulkesnis, klysta kaip ir kiti futbolininkai. Tą patį galiu pasakyti ir po rungtynių Neapolyje su pasaulio čempionais italais. Jie ne tokie baisūs, kaip atrodo. Galima žaisti su visais varžovais. Visi esame iš to paties molio drėbti, bet kol nesubręsti, to nesupranti. Lietuvos rinktinėje dabar labai gera atmosfera, o žaidėjų mentalitetas toks, kad nesibaiminama nė vieno priešininko. Varžovus reikia gerbti, analizuoti jų žaidimą, bet nebijoti”, – kalbėjo A.Preikšaitis.
Futbolininkas sako paprastai rungtynių per televizorių stebėti negalįs, nes analizuoja žaidimą ir svarsto, kaip pats elgtųsi aikštėje vienoje ar kitoje situacijoje.
Nacionalinės komandos senbuvio A.Preikšaičio nuomonė apie artėjančias varžybas išvykoje su Farerų salų rinktine yra tokia: „Lengva tikrai nebus, nes kai žaisdavome su Farerų salų futbolininkais, jie gindavosi visa komanda. Šio Europos čempionato atrankos ciklo pradžioje ta komanda patyrė du skaudžius pralaimėjimus, nes atsivėrė ir bandė atakuoti varžovų vartus. Manau, kad per varžybas su mumis gali būti grįžta prie ankstesnės taktikos, kai svarbiausia – apsiginti. Nors ir kaip ten būtų, Farerų salose privalome laimėti”.
Aidas Preikšaitis
Gimė: 1970 07 15 Naujojoje Akmenėje.
Ūgis: 180 cm
Svoris: 75 kg
Pozicija: vidurio saugas
Klubai: Vilniaus „Žalgiris” (1989-1997 m.), Maskvos „Torpedo” (1998 m., Rusija), Naberežnyje Čelnų „Kamaz” (1998 m.), Katovicų GKS (1999 m., Lenkija), Olštino „Stomil” (1999-2000 m., Lenkija), Berlyno „Union” (2000 m., Vokietija), Ostroveco Šventokšisko KSZO (2001 m., Lenkija), Emdeno „Kicker” (2001 m., Vokietija), Plocko „Wisla” (2002 m., Lenkija), Novy Dvoro „Šwit” (2003 m., Lenkija), Vilniaus „Vėtra” (nuo 2004 m. rudens).