Pagal nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos informacijos centras” parengtą projektą „Senolių medžių kaip kultūros paveldo objektų ir specifinės biologinės įvairovės buveinių išsaugojimas” čekų arboristai (ypatingos medžių priežiūros specialistai) bene seniausioje Europoje ąžuolų buveinėje Kaune gydė vieną iš senesnių (apie 350 metų) ąžuolų. Neįprastus mūsų šalyje darbus stebėjo aplinkosaugos ir želdinių priežiūros specialistai, kurie tvirtino, kad arboristai reikalingi ne tik Ąžuolyno, bet ir kapinių ar miesto želdynų medžiams prižiūrėti.
Anot „Aplinkosaugos informacijos centro” projekto vadovo Dano Augučio, čekų arboristai dirba įvairiose Europos Sąjungos šalyse. Šių specialistų darbo tikslas – prailginti senų medžių amžių, skatinti jų gyvybingumą, išsaugoti natūralias retų gyvūnijos rūšių buveines. Pagal minėtą projektą čekų specialistai Lietuvoje gydys dar 6 medžius.
Žinomas čekų arboristas Martynas Nemecas Ąžuolyne pasirinko seną plačiašakį ąžuolą. „Pasirinkau šį medį dėl jo grožio, – aiškino M.Nemecas. – Apkarpėme nudžiūvusias jo šakas, paliktuose jų stuobrelių galuose pjūklu išpjaustėme vadinamąsias karūnėles. Pažvelgus į tokį stuobrelį, atrodo, kad šaka toje vietoje nulūžo natūraliai. Be to, vadinamąja kobra apjuosime dvišakumus. Jei to nepadarysime, jie bet kuriuo metu gali įskilti, ir medis pradės pūti. Manau, kad šis ąžuolas po gydymo gyvens dar 100 metų”.
M.Nemecas tvirtino, kad, įlipus į šio galingo pusketvirto šimto metų ąžuolo viršūnę, gerai matyti, kuriuos ąžuolus reikia nedelsiant gydyti.
Senų medžių gydymo būdus ir priemones čekų arboristai susirinkusiems smalsuoliams demonstravo įsitaisę beveik nudžiūvusiame ąžuole. Darbus stebėję specialistai atkreipė dėmesį į dar neregėtą Lietuvoje arboristų įrangą bei darbo metodus. „Neteko matyti, kad į numatytą vietą iš taip aukštai būtų tiksliai nuleista nupjauta galinga šaka. Tokia technologija labai praverstų pjaustant, pavyzdžiui, kapinėse augančių medžių šakas”, – sakė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doktorantas lektorius Vytautas Bareika.
Miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė teigė, kad čekų arboristai įtvirtino medžių gydymo naujoves. Anksčiau buvo įprasta užtaisyti atsiradusias medžiuose dreves ar uoksus cementu. Dabar tokio medžio gydymo atsisakoma – išpuvusios vietos išvalomos ir paliekamos ramybėje, pridengus jas grotelėmis. M.Nemecas pabrėžė, kad negalima tvarkyti medžių lajas, šalinant apatines šakas. Mat medis pradeda merdėti nuo viršaus. Tuo tarpu mūsų mieste, sodybose nemaža medžių be apatinių šakų. Tai reiškia, kad mirtis tokį medį ištiks anksčiau.
Kauno Ąžuolyne aptikta niūriaspalvio auksavabalio, įrašyto į Europos Raudonąją knygą, natūralių buveinių, kurias saugo speciali ES direktyva. Anot D.Augučio, niūriaspalvis auksavabalis – gyvas vertingos gamtinės teritorijos indikatorius. Šią mokslininkų išvadą patvirtina Aplinkosaugos informacijos centro duomenys: Kauno Ąžuolyne (čekų specialistai pripažino, kad jis tvarkomas geriau nei Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai) aptiktos 29 rūšys paukščių, kurie Europoje įrašyti į globaliai nykstančiųjų sąrašą. Ąžuolų sengirėje gyvena beveik šešių dešimčių rūšių paukščiai, įrašyti į Raudonąją knygą.
Anot M.Stanikūnienės, vienas artimiausių Aplinkos apsaugos skyriaus darbų – suregistruoti būtinus gydyti ąžuolus (seni ąžuolai svarbūs tuo, kad tampa gamtinėmis retųjų rūšių buveinėmis), skatinti senųjų medžių priežiūros darbus (Ąžuolyne tuo rūpinasi bendrovė „Irgita”, kurios specialistai dalyvauja čekų teikiamose pamokose), suplanuoti jiems reikalingas lėšas. Sutvarkyti ąžuolai – tai žalia žinia ainiams apie tai, kaip mes rūpinomės savo vertingaisiais medžiais.
Iki rudens pagal minėtą projektą bus parengtas Ąžuolyno gamtotvarkinis planas. Jis įpareigos tvarkytis taip, kad ąžuolų buveinėje būtų išsaugota gamtinė įvairovė. Parengus šį planą, bus galima kreiptis į ES struktūrinius fondus lėšų Ąžuolynui tvarkyti. Kartu bus parengtas leidinys apie seniausius Lietuvos medžius.
Virginija Skučaitė