Šalies sostinės savivaldybei praėjusią savaitę patvirtinus maksimalius atliekų tvarkymo tarifus ir įkainius, kurie įsigalios kitų metų balandį, uostamiesčio valdžia tikina eisianti kitu keliu.
Žinia, vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) direktyvomis, per artimiausius trejus ketverius metus iki šiol po įvairiausius šalies kampelius išsimėtę smulkieji sąvartynai privalės būti uždaryti ir rekultivuoti, o visos atliekos atliekos vežamos į vadinamuosius regioninius atliekų tvarkymo centrus.
Tokių centrų Lietuvoje planuojama įsteigti dešimt – po vieną kiekvienoje apskrityje. Juose atliekos bus ne tik kaupiamos, bet ir rūšiuojamos bei utilizuojamos.
Klaipėdos regione jau kuris laikas veikia visų septynių apskrities savivaldybių įsteigtas Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC).
Pasak jo vadovo Šarūno Reikalo, jau ateinančių metų gruodį, vėliausiai 2008-ųjų sausį pietinėje uostamiesčio pašonėje, Dumpių kaime, pradės veikti modernus sąvartynas. Buitinės atliekos į jį bus gabenamos iš visų apskrities savivaldybių. Galutinė viso projekto įgyvendinimo data – 2010 metai.
Iki to laiko kiekviena Savivaldybė privalės pasitvirtinti atliekų tvarkymo taisykles, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų dydį bei nuspręsti, kas ją rinks – pati Savivaldybė ar jau minėtasis KRATC.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, kiekvieno tokio centro steigėjų valia pasirinkti savą atliekų surinkimo bei apmokėjimo už šią paslaugą tvarką. Valdininkės teigimu, pagrindiniai modeliai galį būti du – nustatyti tam tikrus tarifus arba įdiegti vadinamąją vietinę rinkliavą.
Pirmąjį variantą pasirinkusi Vilniaus miesto taryba pirmadienį jau patvirtino maksimalius atliekų tvarkymo tarifus ir įkainius bei nustatė, kad jie bus pradėti taikyti ateinančių metų balandį – kai bus pasirašytos naujos sutartys su atliekų surinkėjais bei pastatyti konteineriai joms rūšiuoti.
D. Berankienės teigimu, panašią sistemą prieš porą metų badyta įdiegti ir Klaipėdoje, tačiau atlikus preliminarius apskaičiavimus tapo aišku, kad daugeliu atveju miestiečiams ši paslauga, užuot atpigusi, gali smarkiai pabrangti. Todėl, sakė D. Berankienė, kitaip nei Vilniuje, Klaipėdoje galiausiai apsistota ties vietinės rinkliavos modeliu.
Pastarasis modelis, Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos įsitikinimu, pranašesnis tuo, kad konkursus atliekų surinkėjams parinkti skelbia, pinigus iš gyventojų renka ir su paslaugos teikėju atsiskaito pati Savivaldybė arba jos įgaliotasis ūkio subjektas. Klaipėdos atveju tai būtų jau minėtasis KRATC.
Pasirinkus pastarąjį variantą, sakė D. Berankienė, tokie atvejai, kai viename kieme stovi kelių bendrovių konteineriai, būsią tiesiog neįmanomi. Tokiu būdu esą bus įgyvendintas principas „vienas rajonas – vienas paslaugos teikėjas”. Tokia tvarka, anot valdininkės, padėsianti išvengti chaoso ir, kas be ko, palengvinsianti paslaugos konkursus laimėjusių paslaugų teikėjų kontrolę.
D. Berankienė sakė abejojanti, kad Vilniuje patvirtintoji tvarka paskatins gyventojus rūšiuoti atliekas – mat jos, kaip teigiama, bus išvežamos nemokamai. Anot valdininkės, tai gan skeptiškai vertiną ir tokį sprendimo projektą parengę jos kolegos Vilniaus savivaldybėje.
„Klaipėdoje taip pat jau esama popieriui, stiklui ir plastmasei skirtų konteinerių, už kurių ištuštinimą gyventojai nieko nemoka. Tačiau tam, kad jie išties pradėtų visas atliekas rūšiuoti, turės praeiti ne vieneri metai ar net dešimtmetis, ir jokie įsakymai ar potvarkiai čia nepadės. Žmonės patys privalo suvoks tokio dalyko būtinybę ir naudą”, – įsitikinusi skyriaus vedėja.
Pasak D. Berankienės, atliekų tvarkymo taisykles bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą nuostatus ir dydį Klaipėdos miesto taryba yra įsipareigojusi patvirtinti iki 2007 metų sausio 1 dienos. Dokumentai bus rengiami vadovaujantis KRATC pateiktais pavyzdiniais taisyklių projektais bei specialiomis skaičiavimo metodikomis.
KRATC vadovas Š. Reikalas „Vakarų ekspresui” dar liepą sakė: kad ir koks būtų priimtas sprendimas, teks mokėti brangiau. Anot D. Berankienės, įvardyti, kiek atliekų surinkimas atsieis žmonėms konkrečioje Savivaldybėje, šiandien dar sunku pasakyti. Preliminariai apskaičiuota, kad klaipėdiečiams ši paslauga brangs apie 28-30 proc.