Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimas jau prasidėjo

Netrukus jau turėtų paaiškėti, kas rengs Rytų skirstomųjų tinklų (RST) privatizavimo tikslingumo studiją.

Ūkio ministerija penktadienį baigia priiminėti siūlymus moksliniam tyrimui rengti, rašo dienraštis „Lietuvos rytas”.

Studija turi būti parengta paskutinį šių metų ketvirtį. Joje taip pat turi būti atlikta RST veiklos efektyvumo analizė. Įmonės veiklos efektyvumas turės būti palygintas su jau privatizuotais VST.

Jeigu bus parengta išvada, kad RST tikslinga parduoti, studijos rengėjai turi pateikti ir optimalius privatizavimo terminus.

Prieš trejus metus Vyriausybei pavyko parduoti tik VST. Tuo tarpu RST liko valstybės glėbyje, nes buvo nutarta įmonės neparduoti vienintelei pretendentei Estijos bendrovei „Eesti Energia”.

Manoma, jog kitąmet susidomėjimas RST būtų didelis, nes panašių pirkinių Europoje yra mažai, o investuotojų susidomėjimas jais didžiulis. Todėl ir kaina už įmonę turėtų būti solidi.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau yra lyginusi RST ir VST veiklos efektyvumo rodiklius, kurių prireikė Ūkio ministerijai.

Pagal juos VST į nusidėvėjusius tinklus 2005-aisiais investavo 130 mln. litų, o RST – 158 mln. litų.

RST praėjusiais metais prijungė 10,6 tūkst. naujų vartotojų, VST – 7,4 tūkst., prijungta naujų galių -atitinkamai 100 ir 150 megavatų.

2005 metais vidutinė neplanuoto elektros persiuntimo nutraukimo trukmė vienam RST vartotojui siekė 147 minutes, VST – 600 minučių. Dėl operatoriaus kaltės neplanuotų elektros persiuntimo nutraukimų vidutinė trukmė vienam vartotojui buvo 52 minutės (VST) ir 34 minutės (RST).

Lyginant 2004 ir 2005 metų elektros persiuntimo patikimumo rodiklius aiškėja, kad RST teritorijoje pernai nutraukimų, susijusių su „force majeure” ir išorinio poveikio priežastimis, vidutinė trukmė vartotojui sumažėjo 14 minučių, o VST vartotojui padidėjo 368 minutėmis.

Elektros nuostolių procentas -10,55 (RST) ir 9,62 (VST).