Pirmagimis pakeičia tėvus ir jų vertybes

Dar neseniai Andrius pro ausis praleisdavo kalbas apie vaikus ar tėvystės rūpesčius. Trisdešimtmečiui vyrui nerūpėjo nei kritiška Lietuvos demografinė padėtis, nei planai įsikurti dideliame name.

Tačiau šiuo metu jis skuba pareikšti savo nuomonę beveik kiekvienu klausimu, kuris bent kiek susijęs su šeima.

Kas atsitiko Andriaus gyvenime? Kodėl staiga pasikeitė jo požiūris ir nuostatos?

Jaunasis vyras sukūrė šeimą ir tapo tėvu.

Nors tolimesnė istorija – išgalvota, tačiau šis pasakojimas padės mums geriau įsivaizduoti pokyčių jaunos šeimos gyvenime mastą bei kokybę.

Permainų motyvai

Laikydamas ant rankų septynių mėnesių sūnelį, Andrius prisimena, kad sulaukęs pirmagimio pasijuto taip, lyg pasaulis būtų negrįžtamai apsivertęs aukštyn kojomis.

Tačiau šiuo metu jaunasis vyras jau susitaikė su neišvengiamais gyvenimo pokyčiais. Kadangi tenka daugiau padirbėti norint išlaikyti pagausėjusią šeimą, Andrius atsakingiau žvelgia į ateitį. Nuo šiol profesinėje srityje jam svarbi ne tik karjera, bet ir socialinės garantijos. Šeimos galva nebegyvena tik šia diena, nes kai kuriuos dalykus tenka numatyti daugeliui metų į priekį (pvz., paskolos būstui).

Panagrinėkime mūsų herojaus elgsenos motyvus. Panašu, kad jaunasis vyras vis labiau įsisąmonina tėvo vaidmenį ir išaugusią atsakomybę už šeimą.

Anksčiau buvo galima gyventi ir nuomojamame bute ar pas vieno iš sutuoktinių tėvus, o gimus vaikui, sustiprėjo poreikis turėti nuosavą būstą. Juk namai nėra vien tik fizinis prieglobstis nuo nesvetingos aplinkos. Jaunai šeimai svarbu atsiriboti nuo tėvų ir atskiroje erdvėje kurti savitą bendravimo atmosferą bei tradicijas. Tad Andrius vis dažniau svajoja apie būsimą būstą, kuriame būtų jauku tiek jam, tiek kitiems šeimos nariams. Be to, jaunajam tėvui parūpo ne tik šeimos gyvenimas, bet ir valstybės politikos bei ekonomikos klausimai. Galbūt per būsimus rinkimus Andrius savo balsą atiduos tiems politikams, kurių dėmesys šeimos institucijai neapsiriboja vien tik reklaminiais pažadais.

Motinystės prioritetai

O dabar susipažinkime su Andriaus žmona Ieva. Vyrui išėjus į darbą, jai tenka visa nelengva mažylio priežiūros našta. Štai ir šiandien mažasis nenuorama verkė ir negalėjo užmigti. Tokiomis akimirkomis jaunajai motinai tenka išgyventi ir nemalonių emocijų – susierzinimą, nepasitenkinimo jausmą. Bet laikinus neigiamus išgyvenimus pranoksta atsidavimas ir rūpesčiai dėl vaiko.

Kai mažylis pagaliau užmigo, begalinės meilės ir švelnumo Ievos akyse netemdė jokie nuovargio šešėliai.

Šis paveikslas puikiai atskleidžia motinos vaidmens esmę. Pamiršusi save, ji bet kurią akimirką yra pasiruošusi atsiliepti į vaiko poreikius. Išorinis pasaulis laikinai atsitraukė, Ieva atidėjo savo profesines ambicijas ir visą savo laiką skiria kūdikiui. Tiesa, jau po metų ji ketina grįžti į darbą, tačiau jaunosios moters vertybių skalė ženkliai pasikeitė. Pirmąją vietą tvirtai užėmė rūpesčiai, susiję su vaiku ir šeima.

Sutvirtina santuoką

Ieva sugebėtų ir viena pasirūpinti mažyliu, tačiau jai itin reikalinga vyro parama bei globa. Tik jausdamasi saugi, ji gali visiškai atsiduoti savo pirmagimiui.

Nors Andrius namuose praleidžia mažiau laiko, tačiau stengiasi, kad jo dėmesio nepritrūktų nei mažyliui, nei Ievai. Jaunasis vyras pastebėjo, kad, bendraudamas su sūnumi, ne tik labiau įsitraukia į tėvo vaidmenį, bet ir geriau sutaria su žmona.

Tikėtina, kad ši pora sėkmingai išgyveno tarpusavio santykių krizę, kuri lyg Damoklo kardas pakimba virš dažnos pirmagimio sulaukusios šeimos. Ievos ir Andriaus atveju pirmieji mėnesiai taip pat buvo sunkūs, nes reikėjo iš naujo pasiskirstyti vaidmenis, pasidalinti rūpesčius. Bet šiuo metu pora išgyvena santykių darnos etapą, o mažylis jų bendravimui suteikia naujos prasmės. Andrius yra įsitikinęs, kad, gimus vaikui, jų ryšys tik sutvirtėjo. Šiai nuomonei pritaria ir Ieva, pastebinti vis daugiau ją ir vyrą siejančių dalykų.

Paramos ratas

O kaip keitėsi jaunos šeimos santykiai su kitais žmonėmis?

Andrius jau pamiršo alaus vakarėlius su viengungiais draugais ir vis dažniau atranda bendrą kalbą su bendradarbiu Jonu, kuris taip pat augina mažametį vaiką.

Ieva subūrė neformalų mamyčių klubą, kurio narės popietes su mažyliais praleidžia parke. Abu jauni tėveliai pastebėjo, kad šiuo metu labiausiai norisi bendrauti su tomis šeimomis, kurios turi panašaus amžiaus vaikų.

Sulaukę pirmagimio, Ieva ir Andrius iš naujo atrado savo tėvus. Dažnai praverčia jų pagalba bei suteikta galimybė bent trumpam pabūti dviese. Nors vyresnioji karta nešykšti patarimų ir kartais pernelyg įkyriai perša savo nuomonę, jaunieji vis tiek turi prisiimti visą atsakomybę už reikšmingus jų šeimai sprendimus. Tad santykiai su tėvais įgyja kiek kitokią kokybę, nes juose daugiau lygiavertiškumo ir tarpusavio supratimo.

Tėvystė tėra tik vienas iš daugelio žmogaus vaidmenų, tačiau mūsų istorijos herojų patirtis liudija, kad ji reikšmingai paveikia beveik visas gyvenimo sritis. Tad buvimas motina ar tėvu įprasmina mūsų egzistenciją, o vaikai tampa savitu jos tęsiniu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.