Uosto plėtojimo taryba įpareigojo Uosto direkciją per pusę metų apskaičiuoti, kiek kainuotų Baltijos prospekto rekonstrukcija.
Taryboje taip pat dar kartą akcentuota, jog uosto teritorijos nuomininkai turi patys išsipirkti pastatus, trukdančius jiems plėtoti savo veiklą. Manoma, jog šiuo klausimu turėtų būti priimtas Vyriausybės nutarimas.
Praėjusį penktadienį vykusiame uždarame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtojimo tarybos posėdyje svarstyta 11 klausimų.
Susisiekimo ministras Petras Čėsna spaudos konferencijos metu sakė manąs, kad Šventosios uostui reikalinga kita direkcija, kadangi Klaipėdos uosto direkcija yra ir taip apkrauta darbu, investiciniai planai neįgyvendinami iki galo. Tačiau P. Čėsna pabrėžė, jog jis neturįs pretenzijų dėl jos darbo.
Miesto centre – konteineriai
Taryboje svarstytas teritorijos, esančios tarp Varnėnų ir Senosios Smiltelės gatvių, detaliojo plano, apimančios dviejų uosto kompanijų UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (buvusios UAB „Transfosa”) ir LKAB „Klaipėdos Smeltė” teritorijas, pakeitimo klausimas. Jame sprendžiamas įvažiavimo kelių, krovinių aikštelių išdėstymo klausimas. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius susirūpino dėl to, kad konteineriniai kroviniai nuo Jakų žiedo važiuos per Baltijos prospektą.
Beje, Keleivių ir krovinių terminalo statybai tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos finansavimo programos 2007-2013 metams. Tad Uosto direkcija yra įpareigota dar iki šių metų gruodžio 31 dienos suderinti minėtą detalųjį planą su visomis suinteresuotomis institucijomis ir parengti jį tvirtinti.
Be to, pasiūlyta parengti tokią transporto judėjimo schemą, kad miesto gyventojams nereikėtų kentėti dėl triukšmo, kad nebūtų teršiama aplinka.
Nagrinės geležinkelių aplinkkelius
Taryba įpareigojo AB „Lietuvos geležinkeliai” išnagrinėti keletą geležinkelio aplinkkelio variantų, taip pat kaip alternatyvą – ruožą nuo Obelių Pagėgių link. Šis klausimas gana svarbus, nes nuo Radviliškio į Klaipėdą veda vienintelis geležinkelis, tad įvykus kokiems nors incidentams gali iškilti krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą problemų.
Be to, taryboje konstatuota, kad Uosto direkcija turi atlikti giliavandenio uosto ties Melnrage strateginio poveikio aplinkai vertinimą, kuriame turėtų atsispindėti ir geležinkelio klausimai.
Taryboje nutarta, jog Uosto direkcija kartu su „Lietuvos geležinkeliais” turi išnagrinėti, kaip galima pristatyti krovinius į uostą iš Pauosčio stoties, atlikti studiją, numatančią perspektyvas.
„Klaipėdos Smeltės” viziją – į programą
LKAB „Klaipėdos Smeltė” generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas pristatė bendrovės plėtojimo viziją. Taryba įpareigojo Uosto direkciją rengiant 2006-2010 metų investicinę programą, kurią tvirtina Vyriausybė, įtraukti ir „Klaipėdos Smeltės” pasiūlymus. Tačiau kitame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje Uosto direkcija turėtų pateikti pasiūlymų dėl galimų investicijų įtraukiant privačias, valstybės ir fondų lėšas.
Dėl „Klaipėdos Smeltės” plėtojimo perspektyvų taryboje kilo diskusijų, buvo išreikštas ir kritinis požiūris į kai kuriuos aspektus. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus sakė, jog apie tai, kad tai, jog „Klaipėdos Smeltė” statys dar vieną konteinerių terminalą, ministerijoje sužinota tik prieš pusmetį.
Teks koreguoti planus
„Uosto direkcija pastaruoju metu intensyviai kaltinama, kad neįvykdė savo investicinių planų. Kai planai keičiami taip staiga, noriu atkreipti dėmesį, kad planavimo procedūros, paruošiamieji darbai iki projektų įgyvendinimo užima nemažai laiko. Be to, atsiranda objektyvių priežasčių. Planai neįvykdyti, nes vyko teisminiai procesai. Bet ar dėl to kalta Uosto direkcija?” – klausė ministerijos sekretorius A. Vaitkus.
Jo teigimu, reikia spręsti ir geležinkelių programos klausimus. Pasak A. Vaitkaus, ministerija įpareigos Uosto direkciją iš anksto koreguoti detaliuosius planus, kad nebūtų pagrindo panašioms problemoms atsirasti.
„Dabartinė praktika parodė, jog reikės koreguoti planus. 2003-2015 metams numatyta geležinkelių programa turės būti keičiama, nes susikerta srautai, keliai, kurie veda į naujai planuojamas teritorijas”, – sakė sekretorius.
Kiti klausimai
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, uoste tėra 29 ha neišnuomotos teritorijos. Didžiausias 22 ha sklypas yra prie Perkėlos gatvės ir geležinkelio.
Taryba pritarė AB „Klaipėdos laivų remonto” pasiūlymui perkelti AB „Smiltynės perkėla” keltą prie Kruizinių laivų terminalo. Uosto direkcija įpareigota per tris mėnesius parengti šio projekto technoekonominį pagrindimą.
Taryba taip pat pritarė naujos valčių prieplaukos statybai Klaipėdoje.
Nuspręsta, kad Klaipėdos uostas turi prisijungti prie konteinerių saugumo iniciatyvos. Tai reikia padaryti žvelgiant į perspektyvą, kad mažesni laivai konteinervežiai, kursuojantys tarp žemynų, ateityje gali užsukti ir į Klaipėdą.
Žinia, užsienio šalių jūrininkai, kurių laivai remontuojami Klaipėdos uoste, kaip turistai negali likti Lietuvoje ilgiau nei tris mėnesius. Tad Lietuvoje remontuojamų laivų savininkams kyla problemų, kai reikia keisti įgulos narius. Todėl taryboje nutarta prašyti Vidaus reikalų ministerijos kartu su Užsienio reikalų ministerija surengti pasitarimą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos pusės.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”