Baltijos šalių aludariai nepritaria Europos Komisijos (EK) siūlymams didinti minimalius akcizus alkoholiniams gėrimams.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos aludarių asociacijų vadovai antradienį Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos alaus rinka: iššūkiai ir atsakomybė” pasirašė pareiškimą, kuriame šalių vyriausybės raginamos nepritarti EK siūlymui.
Aludarių nuomone, sprendimas didinti minimalius akcizus alkoholiniams gėrimams gali turėti ypač rimtų pasekmių alaus sektoriui, kurio pardavimai Europos Sąjungoje sudaro 57 mlrd. eurų (196,8 mlrd. litų) per metus.
Be to, EK siūlymuose lieka privilegija vynui, kuriam ir šiuo metu gali būti taikomas nulinis akcizas.
„Mes nesiekiame privilegijų alui, o tik norime, jog visi rinkos dalyviai būtų vertinami vienodai. Tai, kad vynui paliekamas nulinis akcizas, aiškiai rodo, kad kai kurie gėrimai ES yra lygesni už kitus”, – rašoma pareiškime.
Aludarių iniciatyvą visiškai palaiko Europos aludarių asociacija, kurios generalinis sekretorius Rodolphe‘as de Looz-Corswarem‘as pažymėjo, kad apmokestinimo didinimas iš esmės nieko nepakeis. Atvirkščiai, nelygios sąlygos dar labiau iškreips rinką, todėl Europos valdininkų energiją būtų geriau nukreipti kitoms iniciatyvoms: saikingo alkoholio vartojimo propagavimui, kovai su neblaiviais vairuotojais ir panašiai.
„Lietuva turi ginti savo tradicinį gėrimą ir kovoti prieš akcizų didinimą”, – sakė Europos aludarių asociacijos generalinis sekretorius.
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva buvo vienintelė ES valstybė, kurios finansų ministras 2005 metais balsavo prieš šią iniciatyvą.
„Finansų ministerija siūlymui nepritaria dėl to, kad siūlyme akcizai didinami atsižvelgiant į ES infliaciją nuo 1993 metų. Tai sudaro 31 proc., tačiau mums toks siūlymas atrodo nelogiškas – Lietuva ir dar 9 šalys į ES įstojo tik 2004 metais. Be to, siūlyme nesprendžiamas alkoholinių produktų perklasifikavimo problema, o ji aktuali, nes šiuo metu rinkoje atsirado naujų rūšių gėrimų. Galop, kaip jau minėta, neišspręstas minimalaus akcizo vynui klausimas. Taigi, pasiūlymas netenkina iš esmės”, – savo pranešime sakė I. Šimonytė.
Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys tarptautinėje konferencijoje kalbėjo, jog, neoficialiais duomenimis, savo šalių aludarius ketina paremti Vokietijos, Čekijos, Ispanijos ir Liuksemburgo valdžia.
„Latvijos spaudoje pasirodė pranešimų, kad šios šalies finansų ministras taip pat palaiko iniciatyvą peržiūrėti Komisijos siūlymą iš esmės”, – kalbėjo konferencijoje A. Vidžys.
Lietuvos aludarių asociacijos duomenimis, šiuo metu Baltijos valstybėse stiprus alkoholis sudaro net iki 45 proc. bendro suvartojamo alkoholio kiekio, kai tuo tarpu Vokietijoje šis rodiklis nesiekia 20 procentų.
Asociacijos duomenimis, Lietuvos alaus rinka per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,9 proc. iki 18,876 mln. dekalitrų (dal).
Asociacijai priklauso 6 alaus daryklos, parduodančios apie 95 proc. viso Lietuvoje realizuojamo alaus, o iš viso šalyje veikia apie 90 alaus daryklų.