Teisėsaugininkai gyventojams vėl suteiks šansą nusiginkluoti arba legalizuoti savo turimą amuniciją
Nuo spalio 1-osios šalyje pusmečiui įsigalios Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas.
Juo vadovaujantis policijos įstaigose bus priimama įvairi amunicija, taip pat įteisinami ginklai ir šaudmenys.
Teisėsaugininkai neabejoja, kad gyventojai turi neteisėtai laikomų ginklų, todėl netrukus įsigaliosiantį įstatymą laiko galimybe išsivaduoti iš nelegalo statuso.
Ginklų gyventojai dar turi
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Albinas Zuzevičius įsitikinęs, kad ir kauniečiai savo namuose laiko nelegalių ginklų. Apie tai byloja dažni gyventojų skambučiai policijai, kai teiraujamasi, ar neketinama skelbti akciją, leisiančią įteisinti ar atiduoti ginklus, šaudmenis ar sprogmenis bei išvengti už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Apie neteisėtą ginklų laikymą ir jų panaudojimą liudija ir teisėsaugininkų sukaupta statistika. 2005-aisiais Kauno apskrityje buvo užregistruoti net 36 tokie atvejai, iš kurių beveik pusę pareigūnams pavyko išsiaiškinti. Tuo tarpu per aštuonis šių metų mėnesius baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, užfiksuota jau 34. Kauno teisėsaugininkai su ginkluotais nusikaltėliais per pastaruosius dvejus metus dažniausiai susidurdavo Santakos ir Žaliakalnio policijos komisariatų (PK) prižiūrimose teritorijose.
Nors daugiausiai teiraujamasi apie medžioklinių ginklų įteisinimą, tačiau A.Zuzevičius mano, kad nemaža dalis pas gyventojus užsilikusios amunicijos – sovietinės armijos palikimas.
Šiųmetė nusiginklavimo akcija, teisėsaugininkų manymu, nesulauks tokio gyventojų aktyvumo, koks buvo užfiksuotas įstatymui įsigaliojus 1999-aisiais ir 2000-aisiais. Manoma, kad daugelis jau spėjo pasinaudoti ankstesnėmis galimybėmis atiduoti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis ar sprogmenis.
„Paprastai didžiausias aktyvumas jaučiamas pirmąją savaitę ir paskutinėmis akcijos dienomis, baigiantis įstatymo galiojimo terminui. Tuomet pareigūnams tenka dirbti kone iki išnaktų.
Dažniausiai ginklus priduoda vyresnio amžiaus žmonės, kurie pasakoja įvairios amunicijos – prieškario laikų ginklų arba dar daugiau medžioklinių šautuvų – aptikę griaudami senus namus, sodybas arba tvirtina radę kur nors paslėptus. Kai kurie labai seni ginklai būna netgi restauruoti, tačiau ekspertai vis tiek privalo patikrinti, ar jie saugūs naudoti”, – pasakojo A.Zuzevičius ir pripažino, kad jaunuoliai geranoriškai nusiginkluoti į policiją ateina itin retai.
Kaunietis atgabeno kulkosvaidį
A.Zuzevičius prisiminė ir kurioziškas atnešusiųjų ginklus istorijas. Vienas pilietis tikino grybavęs ir aptikęs miške paliktą medžioklinį šautuvą, o kitas tvirtino tokį radęs neseniai įsigyto automobilio bagažinėje. Pareigūnas kartą matė vieno kauniečio atneštą kulkosvaidį, tačiau daugiau tokio kalibro amunicijos Kauno teisėsaugininkai nebesulaukė. Beje, tarp seniausių ginklų yra pakliuvę netgi praėjusio amžiaus pradžioje gamintų pistoletų bei revolverių, kurie buvo pripažinti techniškai tvarkingais ir tinkamais naudoti toliau.
„Kauno dienos” kalbintas Lietuvos Respublikos ginklų fondo direktoriaus pavaduotojas Vladas Drupas pasakojo, kad per anksčiau dukart vykusias nusiginklavimo akcijas tarp visų į policiją atkeliavusių ginklų bene įspūdingiausi buvo kulkosvaidis ir aviacinė patranka. Pastarųjų nesiimta naikinti, o nuspręsta kaip eksponatus perduoti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui.
„Tokiems „ekstravagantiškiems” eksponatams suskaičiuoti net vienos rankos pirštų būtų per daug, nes jie – tikra retenybė. Tačiau jei vis dėlto tokie pakliūva į mūsų rankas, mes sprendžiame, ar jie turi muziejinę išliekamąją vertę. Jei taip, tuomet jie tikrai neatiduodami sunaikinti ir į lydymo krosnį nepakliūva”, – patikino V.Drupas.
Būtina paisyti instrukcijų
Pareigūnai įspėja, kad asmenys, ketinantys nuo spalio 1-osios atiduoti bei legalizuoti savo neteisėtai laikomus ginklus, privalo laikytis tam tikrų instrukcijų. Pirmiausiai apie savo ketinimus atvykti su turimu ginklu gyventojai privalo telefonu pranešti artimiausiai policijos įstaigai.
„Jokiais būdais negalima lyg niekur nieko griebti ginklą, šaudmenis ar sprogmenis ir pėsčiomis ar automobiliu vykti į policiją. Pareigūnai turi žinoti, iš kur ir kokiu maršrutu pas juos su vienokia ar kitokia amunicija vyksta gyventojas, kad prireikus galėtų jį pasitikti. Šautuvai turi būti išardyti, sudėti į dėklus ir saugiai užrakinti. Jei žmogus nedrįs viso to atlikti pats, jo prašymu, pareigūnai atvyks į namus ir paims bei atsiveš ginklus į policijos įstaigą. Jei tai būtų kokie pavojingi sprogmenys, tektų į pagalbą kviestis ir tos srities specialistus – išminuotojus”, – apie nusiginklavimo procesą aiškino A.Zuzevičius.
Atidavus neteisėtai laikytą ginklą teisėsaugininkams, jo likimas gali būti dvejopas. A.Zuzevičius paaiškino, kad bet kokiu atveju pareigūnai pirmiausiai surenka tam tikrą informaciją, kuri reikalinga, kad geranoriškai nusiginklavęs asmuo išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nuodugniai patikrinama, ar atneštu ginklu nebuvo įvykdytas koks nors nusikaltimas, duomenų bazėse peržvelgiama, ar jį pristatęs asmuo nėra ieškomas. Taip pat privalu įsitikinti, kad policijos rankose atsidūręs šautuvas ar pistoletas nėra kieno nors oficialiai įregistruota nuosavybė.
Po visų minėtų teisinių procedūrų, ekspertams patikrinus, kad ginklas yra tinkamas naudoti, jį atnešęs žmogus turi pasirinkti, ką jis norės toliau daryti. Galimi variantai, anot A.Zuzevičiaus, yra net keli: „Visų pirma, jei ginklas yra nesaugus, tai jis automatiškai keliauja į Ginklų fondą, kur paprastai būna sunaikinamas. Tačiau priešingu atveju gyventojai gali rinktis: arba pasilikti ginklą savigynai ar medžioklei, arba atiduoti jį Ginklų fondui ir už tai gauti atitinkamą atlygį, mat tam tikras licencijas turinčios įmonės tokius daiktus gali realizuoti parduodamos juos savo parduotuvėse”. Nusprendusieji ginklus pasilikti ir legalizuoti, kaip ir numato įstatymai, privalo išklausyti atitinkamus kursus bei įsirengti seifą, kad galėtų gauti leidimą ginklui.
A.Zuzevičius įsitikinęs, kad Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas yra visokeriopai naudingas ir reikalingas. Pasak pareigūno, kur kas geriau ir ramiau, kai visa neteisėta amunicija yra tiksliai suskaičiuojama, įteisinama ir tik tuomet grąžinama žmonėms arba perleidžiama valstybei.
Jau atiduoti du tūkstančiai
Kauno miesto VPK atstovė spaudai Ramunė Gražulienė suskaičiavo, kad 2000-aisiais, įsigaliojus analogiškam Ginklų ir šaudmenų įteisinimo įstatymui, per šešis mėnesius kauniečiai pridavė 110 lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, 26 graižtvinius medžioklinius šautuvus, 29 pistoletus, vieną kitos kategorijos šaunamąjį ginklą, 840 vienetų šaudmenų ir penkis sprogmenis.
Per tą patį laikotarpį į Kauno rajono PK buvo pristatyti 16 lygiavamzdžių ir 8 graižtviniai medžiokliniai šautuvai bei pora pistoletų. Pakaunės teisėsaugininkai prisiminė kartą sulaukę gyventojo, kuris atnešė legalizuoti Anglijos policijos pistoletą, tačiau jis buvęs techniškai netvarkingas, todėl pakliuvo į Ginklų fondą.
Panašus kiekis amunicijos teisėsaugininkų rankose atsidūrė ir 1999-aisiais, kai laikinasis įstatymas tegaliojo vos tris mėnesius. Policijos departamento atstovės spaudai Danutės Daunoravičiūtės duomenimis, per du kartus Lietuvos piliečiai, išvengdami baudžiamosios atsakomybės, teisėsaugininkams pridavė iš viso du tūkstančius ginklų, kurių didžioji dalis buvo įregistruoti juos atidavusių asmenų vardu, o likusieji realizuoti atlygintinai bei perduoti valstybės, kariuomenės ar Šaulių sąjungos nuosavybėn.
„Sunku prognozuoti, koks visuomenės sluoksnis per artėjantį pusmetį aktyviausiai naudosis galimybe įteisinti turimus ginklus, tačiau manome, kad tuo susirūpins ne tik vienkiemių gyventojai, laikantys šautuvus savigynai. Juk ne paslaptis, kad pastaruoju metu, supaprastinus valstybių sienų kirtimo tvarką, daugelis parsiveža amunicijos iš svetur. Ginklas yra geras ir reikalingas daiktas, bet jis nėra visagalis. Tikras vyras pirmiausiai privalo turėti šaltą protą ir smegenis, o apie ginklo panaudojimą reikia galvoti tik tuomet, kai priešininkas yra nemąstantis”, – kalbėjo Kauno rajono PK viršininko pavaduotojas Valdemaras Čyvas.
Kita galimybė legalizuotis – negreit
Teisėsaugininkai primena, kad vienas iš Baudžiamojo kodekso straipsnių už ginklų, šaudmenų ir sprogmenų gaminimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, o už tą pačią nusikalstamą veiką su dideliu kiekiu amunicijos gresia net iki aštuonerių metų nelaisvės.
„Ankstesnių įteisinimo įstatymų galiojimo laikotarpiu galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos neleido įsigyti ir laikyti tokių didesnio galingumo ginklų kaip „Makarov”, TT sistemų pistoletų, ginklų, šaudančių „Para/Luger” tipo šoviniais bei didesnio nei devynių milimetrų kalibro pistoletų. Kadangi anksčiau nė vieno ginklų įteisinimo įstatymo galiojimo laikotarpiu šių ginklų įteisinti nebuvo galima, tikėtina, kad gyventojai dar turi šių ginklų. Pagal dabar galiojančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas asmenys galės įteisinti ir užregistruoti savo vardu tokius ginklus”, – sakė D.Daunoravičiūtė.
Policijos departamento nuomone, tokios išimtys dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomos dažnai. Šiuo įstatymu asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės bus atleidžiami jau trečią kartą per pastaruosius septynerius metus, todėl gyventojams, kurie nepasinaudos jiems suteikta teise atiduoti ir įteisinti neteisėtai laikomus ginklus, kitos tokios galimybės gali prireikti laukti dešimtmečius.
Kita vertus, ar nereikėtų sugriežtinti ir ginklų, kuriems nereikia leidimo, įsigijimo tvarkos? Pastaruoju metu jau vos ne kasdien registruojami įvykiai, kai viešosiose vietose švaistomasi mažo kalibro, oriniais, dujiniais ar tiesiog savadarbiais ginklais. Tokių įvykių pasekmės gali būti ne mažiau skaudžios.