Drezdeno karininkų mokyklos mokslininkai daugiau dėmesio pataria skirti karo istorijos dėstymui

2005 m. gegužės 23-29 dienomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje viešėjo du Drezdeno karininkų mokyklos karo istorijos specialistai – plk. ltn. dr. Arminas Wagneris ir plk. ltn. dr. Frankas Hagemmanas. Drauge su kolegomis iš Karo akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto karo istorijos centro jie surengė keletą seminarų-diskusijų, kuriuose buvo kalbama apie karo istorijos svarbą rengiant būsimuosius karininkus. Tai pirmas rimtas karo istorijos žinovų susitikimas, kurio iniciatorius – buvęs Karo akademijos viršininko patarėjas kariniam rengimui plk. ltn. Karlas Dieteris Erkesas, šiuo metu dirbantis Drezdeno karininkų mokyklos I departamento viršininku.
Vokietijos kariuomenėje jau daugelį metų sėkmingai taikoma unikali karo istorijos dėstymo sistema, ir būsimasis Vokietijos bundesvero karininkas jau nuo pat pirmųjų studijų metų mokomas suvokti karo istorijos žinių svarbą jo būsimajai profesijai.
„Kiekvienas Vokietijos karininkas yra sukaupęs išsamių istorijos žinių. Tai viena iš esminių bundesvero tradicijų. Šių žinių svarba rengiant profesionalų karininką yra neabejotina. Vokiečių karininkas įgyja gerą taktinį pasirengimą ir žino, kaip kovoti, jis yra fiziškai stiprus ir gali kovoti, o istorijos žinios jam suteikia impulsą – kodėl reikia kovoti”, – sako plk. ltn. dr. Arminas Wagneris.
Karininkų rengimo sistema (ir filosofija) Vokietijos karo mokyklose gerokai skiriasi, palyginti su taikomomis analogiškose JAV, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos institucijose. Trejus metus būsimieji karininkai mokomi tik karinių dalykų ir įgyja būrio vado kvalifikaciją. Per šį laikotarpį vyksta bazinis kario rengimas, šešis mėnesius trunka praktinis būrio vado kursas, tiek pat yra mokomasi karininkų mokykloje. Vėliau karininkai stoja į vieną iš specializuotų karinių universitetų, kuriame per 3-4 metus įgyja specialybę, kurią galima taikyti ir civiliniame gyvenime. Vėliau karininkas 5 metus dirba būrio ar kuopos vadu, bataliono štabo karininku ir, jei netampa profesionalu, išleidžiamas į atsargą. Profesinės tarnybos kariai, priklausomai nuo laipsnio, tarnauja kariuomenėje iki 56-60 metų.
Pirmajame ikiuniversitetiniame etape karo istorijos dėstymui skiriamas ypatingas dėmesys. Per 64 valandas išklausomas teorinis kursas, pradedant Prancūzijos revoliucija, Napoleono epocha, vėliau pereinant prie I ir II pasaulinių karų ir baigiant šaltojo karo pasekmėmis Vokietijai. Kadetai daug dirba savarankiškai, patys rengia pristatymus, po to laiko testą, kurio rezultatai turi didelę reikšmę stojant į universitetą. Karo istorijos egzamino rezultatai sudaro 14,3 procento galutinio įverčio.
Šiuo metu 12 metų stabiliai gyvavusi karininkų rengimo sistema yra reformuojama. Gerokai sutrumpėjo (nuo 3 iki 1,2 metų ) ikiuniversitetinis pradinio karinio rengimo laikotarpis. Kartu metais (nuo 5 iki 6 metų) pailgėjo privalomosios tarnybos laikotarpis po universiteto. Šie pokyčiai karininkų rengimo struktūroje leido gerokai sumažinti mokymo išlaidas.
„Vokietijoje vykdoma reforma tikrai yra gana pažangi. Trejus metus mokydamiesi karinių dalykų jaunuoliai atitoldavo nuo akademinių studijų, pamiršdavo, ką mokėsi mokykloje, ir įsilieti į universitetinę aplinką jiems būdavo sudėtinga”, – sakė Vokietijos karininkai, pridurdami, kad karo istorijos dėstymo svarba ir reikšmė išliko tokia pati.
„Apsilankę didžiausiuose Lietuvos muziejuose ir garsiausiose istorinėse vietovėse mes suvokėme, kad lietuviai tikrai gali didžiuotis savo istorija, istorikams tikrai yra ką papasakoti jūsų kariūnams, ir tai būtina integruoti į karinio rengimo programas. Karininkai neturi būti nutolę nuo savo istorinių šaknų, jiems būtina aiškinti svarbiausius tautos istorijos momentus. Tai yra svarbu ir mokantis taktikos, rengiantis dalyvauti tarptautinėse misijose, ugdant karininką – lyderį, o svarbiausia – puoselėjant laisvės ir demokratijos sampratas”, – sakė plk. ltn. dr. Frankas Hagemmanas.
Plk. ltn. Karlo Dieterio Erkeso manymu, Krašto apsaugos ministerijoje turėtų būti atsakingas asmuo, kuris rūpintųsi karo istorijos integravimu į karinio ir universitetinio mokymo programas, tuo labiau kad Karo akademijoje yra stiprus potencialas. Mokslo centro viršininkas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis ir Akademijos viršininko pavaduotojas plk. Arūnas Dudavičius yra istorikai, net tik puikiai taiko specialybės žinias savo profesijoje, bet ir rūpinasi karo istorijos knygų leidyba, pilietiniu-patriotiniu kariūnų ugdymu. Karo akademijoje dirba ir vienas garsiausių Lietuvos istorikų doc.dr Romas Batūra, daugelio knygų autoriai doc. dr. Feliksas Žigaras ir dr. Vytautas Tininis, jaunas ir perspektyvus mokslininkas dr. Valdas Rakutis.
Bendra seminaro dalyvių nuomonė – karo istorijos mokymas turi būti susistemintas, norint parengti tokius karininkus, kurie visą savo veiklą skirtų karo istorijos dėstymui ir propagavimui.
Vokietijoje šiuo metu dirba 60 profesionalių karo istorikų. Plk. ltn. dr. Arminas Wagneris ir plk. ltn. dr. Frankas Hagemmanas yra vieni iš jų. Jie patys pasirinko tokią specializaciją ir visą karjeros laiką rūpinosi savo kvalifikacijos kėlimu. Abu aukšti karininkai 4 metus studijavo istoriją Federaliniame ginkluotųjų pajėgų universitete Hamburge, kur įgijo magistrų laipsnius. Vėliau abu baigė atitinkamas doktorantūras, apgynė disertacijas ir tapo socialinių mokslų daktarais. Jų karjera vyko ir laipsniai jiems buvo keliami labai panašiai, kadangi Vokietijoje veikia griežta, tiksli kadrų planavimo sistema ir kiekvienas karininkas žino, kur ir ką jis dirbs po 3-4 ar daugiau metų.
„Tikimės, kad jums pavyks sėkmingai integruoti karo istorijos dėstymą karininkų rengimo sistemoje, sukurti efektyvią veikiančią struktūrą”, – atsisveikindami linkėjo Vokietijos karininkai. Kitą karo istorijos specialistų susitikimą ketinama rengti kitais metais Drezdene.