Keturmečio vaiko tėvai teigia, kad sūnui susirgus medikai nuo jų atsitvėrė tylos siena. „Iš interneto apie ligą ir jos gydymą sužinojome daugiau nei iš daktarų”, – tikina tėvai.
Vilniečių Vladimiro ir Natalijos teigimu, iš medikų jiems buvo sunku išpešti net tikslią meningitu sergančio sūnaus diagnozę, rašo dienraštis L.T. „Apie šią pavojingą ligą žinojome tik iš nuogirdų, medikai į kalbas per daug nesileido, tad informacijos teko ieškoti internete. Tik prirėmę gydytoją prie sienos sužinojome, kuria iš šios ligos rūšių serga mūsų vaikas”, – pasakojo šokiruoti vaiko tėvai.
Norėjo nusiraminti
Dar labiau aistros įsižiebė, kai Natalija pasiteiravo, kokiais vaistais mažylis gydomas. Nors jie buvo leidžiami pro kateterį, vaikui taip skaudėjo, kad šis daugiau slaugytojos neprisileido. Sužinojusi, kad juose yra hormonų, moteris sunerimo. „Nubėgau aiškintis, tačiau medikai, užuot nuraminę, pradėjo elgtis taip, tarsi kiščiausi ne į savo reikalus”, – tvirtina pašnekovė.
„Juk ji – ne medikė. Ką ji gali suprasti? Ar aš turiu su ja tartis, kokius vaistus skirti jos vaikui?” – vienu balsu piktinosi ligoninės Kvėpavimo organų ligų ir neuroinfekcijų skyriaus vedėjas Saulius Cirtautas bei gydytoja Rima Versockienė.
Tada mama pareikalavo vaistų anotacijos, nors iš tiesų jai būtų užtekę paaiškinimo, kad vaistai sūnui nepakenks. „Perskaičiau, kad vaikams vaistus reikia suleisti per 3 minutes, o slaugytoja juos suleido akimirksniu. Kai pasiteiravau šios slaugytojos pavardės, jos kolegė atšovė: „O kodėl turėčiau sakyti?” Tarsi tai būtų ne vieša įstaiga. Ne ką geriau elgėsi ir gydytojai – esą juos gydyti mokau”, – tvirtina pašnekovė.
Gydytojai tikina, esą moteriai ne kartą buvo aiškinta, kad vaistai skiedžiami, todėl nepavojingi.
O kad vaikui labiau skauda, kai vaistai leidžiami greitai… Nejaugi sesutė prie kiekvieno stovės ilgai?
Teisinasi neišprusimu
Panašiais skundais užversta ir Medicininio audito inspekcija. „Kartais pacientai sužino, kas su jais buvo daroma, tik po mūsų tyrimo, nors pagal Aukščiausiojo Teismo nutartį medikas privalo informuoti apie ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, pasekmes, paaiškinti, kodėl siūlomas toks gydymo būdas”, – sakė inspekcijos vadovė Ramunė Navickienė.
Gydytojų pasiteisinimas, kad pacientai neturi medicininio išsilavinimo, taip pat yra niekinis. Įstatymai numato, kad pacientui informacija turi būti suteikta jam suprantama forma, jis turi teisę klausti tol, kol bus aišku.
„Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ir intelekto lygio, labai svarbu žinoti, kas jo laukia. Todėl medikai negali teisintis pacientų neišprusimu”, – teigia R.Navickienė.
Užsieniečiai kraupsta
Anot pašnekovės, užsienio medikai nustemba, išgirdę klausimą, kiek laiko jie skiria pokalbiams su pacientu: „Tiek, kiek reikia. Neturi likti neatsakytų klausimų ar nuogąstavimų”. Jei vis dėlto abipusis pasitikėjimas tarp paciento ir mediko neatsiranda, pacientui pasiūlomas kitas gydytojas, kad be reikalo nebūtų gaišinamas abiejų laikas.
Tuo tarpu pas mus ne viena mama, bandanti daugiau sužinoti apie vaiko ligą, išgirsta: „Mamyte, per daug klausinėjate”.