Ar sugebės rusų aktorė Anastasija Zavorotniuk kada nors pabėgti nuo auklės Vikos, suvaidintos seriale „Mano puikioji auklė”, įvaizdžio? Jos užkrečiamas juokas, juokingas akcentas ir humoro jausmas sužavėjo visų Baltijos valstybių, rusų ir ukrainiečių televizijos žiūrovus.
Sukūrusi auklės Vikos Prutkovskajos vaidmenį amerikiečių serialo „Nanny” rusiškoje versijoje aktorė tapo populiariausia ir seksualiausia Rusijos megažvaigžde.
Pateks į serialų istoriją
Ji vadinama visų laikų aukle. Gal šiai aktorei ir nelabai patinka, bet visiems ji tapo tiesiog aukle Vika. Rusijoje neabejojama, kad Anastasija Zavorotniuk paklius į istoriją kaip pirmoji situacijų komedijų žvaigždė. Serialo kūrėjai pripažįsta, kad be jos nebūtų sulaukę tokios stulbinamos sėkmės. O kad Anastasiją tenka tiesiog gelbėti nuo gerbėjų, išvedant pro VIP sales ir atsarginius išėjimus, – tik nereikšmingas dabartinio jos gyvenimo štrichas.
Nepaisant žvaigždei tenkančio įkyraus dėmesio, gandų ir įvairių nepatogumų, aktorė vis dėlto džiaugiasi likimo loterijoje ištraukusi laimingą bilietą, pavadintą „Mano puikioji auklė”. Jos herojė Vika Prutkovskaja – mergina, kalbanti su ukrainietišku akcentu ir nestokojanti pašėlusios energijos, – žaibišku greičiu įsiveržė į kiekvienus namus.
Kalbama, kad vyrai ir vaikai – ištikimiausi Anastasijos Zavorotniuk gerbėjai. Žinoma, galima švelniai paironizuoti, neva visi vyrai širdyje – vaikai, besiilgintys auklės, ypač jeigu ji atrodo kaip Vika Prutkovskaja… Tačiau ironija ne visai vietoje, nes šiuo metu aktorė Anastasija Zavorotniuk pirmauja populiariausių aktorių sąrašuose.
Apie netikėtą populiarumą Nastia kalba nesimaivydama: „Dabar reikia apmąstyti kiekvieną savo žingsnį ir žodį”.
Užvertos durys
Kurį laiką Anastasija Zavorotniuk gyveno Amerikoje. Apie šį gyvenimo laikotarpį jai jau nusibodo kalbėti, tad temos išvengia pareikšdama, kad ten užsiėmė verslu. Į „vaikišką klausimą”, kodėl nepuolė užkariauti Holivudo, ji taip pat įprastai atsako: „Trukdė tartis”. Daug mieliau ji leidžiasi į abstrakčius svarstymus: „Aš apskritai esu įsitikinusi, kad žmogus turi būti atkaklus ir užsispyręs. Nors kartais reikia turėti stiprybės ir atsitraukti. Šią išvadą priėjau remdamasi savo patirtimi. Daužaisi iš visų jėgų stengdamasi išlaužti duris, kurios niekaip neatsidaro. Tačiau galbūt atėjo metas susimąstyti: o jeigu tai ne tau skirtos durys, gal be reikalo blaškaisi ir veltui gaišti laiką? Pamenu, kaip fanatiškai dirbau teatre… Kiekvieną rytą man reikėdavo keltis penktą valandą, kad iki repeticijos suspėčiau su mažąja Anečka į kliniką masažo. Tačiau buvau visiškai susikoncentravusi į darbą – man rūpėjo tik spektakliai ir vaidmenys. O paskui vienas draugas kartą pasakė: „Keista, kodėl tu taip nemyli gyvenimo”. Pasakė ir nuėjo. Tada man toptelėjo: „Gryna tiesa. Ko gi aš daužausi į tas pačias duris ir nieko aplink nepastebiu?”
Teatrą teko palikti
Anastasija ir jos garsioji herojė Vika turi šį tą bendra: panašią praeitį ir atkaklų tikslo siekį. Anastasija gimė Astrachanėje, ten baigė muzikos mokyklą, mokėsi šokti. Aktorystė, galima sakyti, buvo užprogramuota jos kraujyje. Tėvas buvo režisierius, o motina – liaudies artistė. Mažoji Nastia vaikystę praleido teatre. Mergaitė atmintinai mokėjo daugelį tekstų ir stovėdama užkulisiuose sufleruodavo replikas. Teatro aktoriams ji buvo tarsi talismanas. Visų nuostabai, Nastia nusprendė stoti į Pedagogikos universiteto istorijos fakultetą. Tačiau jau po metų ji, pareiškusi, kad vyksta į archeologijos ekspediciją, nuvažiavo į Maskvą ir ten išlaikė stojamuosius egzaminus į GITIS ir į A.Čechovo mokyklą-studiją. Joje ir liko. Baigusi mokslus, 1993-iaisiais Anastasija tapo O.Tabakovo teatro aktore. Tačiau pradėjus filmuotis seriale, teatrą teko palikti.
Vos paspruko nuo „princo”
Savo pirmojo vyro, vokiečio, kuris jai pasipiršo po trijų pažinties dienų, Anastasija nenori prisiminti. Buvo ir pražuvo. Tačiau apie rusių moterų padėtį apskritai pakalbėti nevengia: „Tiesiog baisu, kad tiek daug protingų, gražių ir sėkmingai karjerą darančių moterų šeimoje kenčia pažeminimą. Tai mūsų šalies gėda. Tačiau daugeliu atveju kaltos pačios moterys. Pirma, reikia sukaupti drąsos ir pareikšti: „Aš tokia, kokia esu. Aš pilkšvai rusva ir neketinu tapti platinine blondine!” Visos merginos laukia princo ant balto žirgo. Kadaise ir aš sutikau tokį „princą”, vos išnešiau sveiką kailį. Ir tada tvirtai nusprendžiau: pati privalau tapti nepriklausoma, nepaisant nieko, pasitikėti tik savimi. Man, beje, atrodo, kad šiuolaikinės merginos teisingiau vertina gyvenimą. Jos jau iš anksto žino, kad neleis savęs žeminti”.
Lemtingas trejetas
Beje, apie princus… Su dabartiniu savo vyru Anastasija susitiko Kalėdų išvakarėse. Aktorei galvoje sukosi mintys apie nebaigtus darbus: nupirkti dovanėlių, aplankyti draugę, suspėti į repeticiją ir… Įsėdusi į taksi Nastia, kaip ir jos vaidinama auklė Vika, plepėjo be paliovos, o vairuotojas mielai klausėsi ir noriai palaikė pokalbį. Aptarus viską nuo Kalėdų iki Velykų ir dar daugiau, jis pasiūlė: „Žinote, aš šiandien laisvas, jeigu neprieštaraujate, galėčiau jus palydėti, kur tik jums reikės”. Taip Dima su Nastasija visą vakarą ir važinėjo. Tačiau atsisveikindamas telefono numerio nepaprašė, be to, nebandė pavergti nuvalkiotomis frazėmis ir komplimentais.
Anastasija pati griebė jautį už ragų – pakvietė Dimą į teatrą. Ir vėl lemtingas skaičius „trys”. Po trečiojo spektaklio jis pasakė: „Būk mano žmona…” Pora susilaukė dviejų vaikų. Vyresniajai Anečkai – devyneri, Maiklui, gimusiam Amerikoje, – ketveri. Vaikai motinai taip pat neleidžia pabėgti nuo auklės įvaizdžio: žiūri serialą triskart per dieną, kartoja jos juokelius ir smagiai kikena. „Vaikų aš neauklėju kaip nors ypatingai. Tik dukart nemėgstu kartoti to paties. Manau, kad vaikai – ne kliūtis siekti karjeros. Moteris būtinai turi gimdyti”.
Žvaigždės bado pėdas
Pastaruoju metu aktorę persekioja visokios istorijos ir nebūti dalykai, tarp kurių – gandai, kad jos vyras kelia pavydo scenas dėl seriale auklės šeimininką verslininką Maksimą Šataliną vaidinančio Sergejaus Žigunovo. Kad ir kaip dažnai Anastasijos laimingos šeimos nuotraukos mirga spaudos puslapiuose, apkalbų nepavyksta išvengti. Žiūrovams labai norisi, kad serialas tęstųsi ir kitapus ekrano.
Tačiau pati aktorė mano, kad jos gyvenimas nelabai panašus į pasaką. „Man nenutiko taip, kad prabudus rytą pasipylė žvaigždžių lietus… Aš einu, o žvaigždės tik truputį pabado man pėdas. Mes su vyru ilgai siekėme šio gyvenimo lygmens.
Dima sėkmingai plėtoja verslą, bet tikrai nėra oligarchas, kaip daugelis nori tikėti. Mūsų šeima visiškai normali. Netikiu, kai sako: „Mes su vyru niekada nesipykstame”. Visko nutinka”. Aktorė įsitikinusi, kad žmonės turi kalbėtis ir išsakyti, kas ko nori ir tikisi. Anot jos, pagrindinė santykių su vyru gudrybė – jokių gudrybių. Pastangos ką nors nuslėpti, nepasakyti iki galo neturi jokios perspektyvos. Anksčiau ar vėliau yla išlįs iš maišo. „Kartoju, mes esame normali šeima, kurioje būna nesutarimų. Bet geriausias būdas numalšinti konfliktą – kalbėtis”, – sako Anastasija.
Parduotuvėje su žvaigžde
„Kiek man reikėjo išgyventi, iškęsti, kol atsidūriau čia”, – atsidūsta aktorė įžengdama į prašmatnią G.Armani parduotuvę. „Dima, aš ką tik įžengiau į Armani parduotuvę. Susiskambinsim vėliau, gerai?” – pareiškia Anastasija telefonu. Vėliau – maždaug po pustrečios valandos. Per tą laiką Nastia pademonstruoja, kaip tikra moteris renkasi sau garderobą. Rožinis švarkas su raukinukais – puikus, bet didokas. Juodas, liemenuotas paltukas glunda prie kūno, bet su juo ji primena mokytoją… Rožinio aksomo suknelė visai nieko… Pardavėjai jau visiškai nusivarę nuo kojų, bet žvaigždė net nestabtelėjusi renkasi toliau.
Mokėdama prie kasos aktorė atsidūsta: „Mano duktė nelabai mėgsta su manimi vaikščioti po parduotuves. Sako, tave, mama, taip ir traukia nusipirkti kokį rožinį daiktą!” Netiesa! Puikioji auklė, dešimtmečių ir vyresnių mergaičių „stiliaus ikona”, nėra nusipirkusi nė vieno lengvabūdiškai rožinio daikto!
„Atėjau ilgam!”
„O gyvenime ji irgi kalba su ukrainietišku akcentu?” – nepaliaujamai rūpi auklės Vikos gerbėjams. Štai kokia persikūnijimo jėga! Žinoma, aktoriui tapti ryškia komedinio serialo žvaigžde – didžiulė, neabejotina sėkmė. „Aš tikiu, kad atėjau ilgam!” – tvirtai sako Nastia, kuri ir pati puikiai supranta, kad gražiosios auklės įvaizdį anksčiau ar vėliau teks grandyti nuo savęs. „Daugelis mane gąsdina, kad tapsiu šio įvaizdžio įkaite. Aš kažkodėl visai to nebijau. Juk režisieriai – protingi žmonės, jie supras, kad galiu įkūnyti ir kitokius vaidmenis”.