Sodininko darbai
Spalis – vaismedžių sodinimo mėnuo. Tuo metu pasodinama daugiausia ne tik medelių, bet ir vaiskrūmių, kitų želdinių. Matyt, todėl, kad anksti pavasarį šiems darbams beveik nelieka laiko, nors pavasarinis medelių sodinimas pranašesnis. Rudenį pasodinti skiepai ne visuomet suspėja prigyti, blogiau ištveria šalčius, ypač jei dirva būna permirkusi. Bet jei nutarėte sodinti rudenį, sodinkite tik į gerai paruoštą žemę arba duobes, tik vertingus, tinkamai išaugintus medelius su gausiomis šaknimis.
Spygliuočius geriausia sodinti su žemės gumulu. Kad žemė nenubirtų, aprišti drobės ar maišo atraiža – per ilgą laiką ji suirs ir netrukdys sodinukui augti.
Slėnesnėse vietose medelius reikėtų sodinti ant kaupų, kad gruntinis vanduo būtų kuo giliau. Jeigu vanduo ne giliau kaip metras, reikėtų privežti žemių ir tik tada sodinti medelius.
Daržininko darbai
Morkos jautrios šalčiui, todėl jos raunamos spalio pradžioje. Ilgiau laikyti skirtos morkos sluoksniuojamos su smėliu arba vidutinio drėgnumo durpėmis. Labai sausas smėlis ar durpės šakniavaisius džiovina, o jei per daug drėgna, jie pradeda leisti šaknis. Netinka durpės arba smėlis, kuriuose šakniavaisiai buvo laikyti praėjusiais metais.
Ilgiau laikyti skirtas morkas reikia labai atidžiai apžiūrėti. Muselių pažeistos morkos, net laikomos geromis sąlygomis, supus ir apkrės kitas. Jei augančias morkas pažeidė fomozė (džiūvo lapai), prieš sudedant , kad nepūtų, jas reikia apvelti statybine kreida (1,5-2 kg kreidos 1 kg morkų).
Vėliausiai dorojami salierai, vėlyvieji kopūstai, petražolės, pastarnokai ir gelteklės. Jei daržovių laikymo patalpos sausos, šiltos, dalį pastarnokų, petražolių ir gelteklių griausia palikti peržiemoti lauke – bus pavasarį. Keletą petražolių pravartu iškasti, pasisodinti į vazoną ir laikyti šaltesniame kambaryje ant palangės. Tada visą žiemą bus šviežių petražolių lapelių. Petražolės geriau tarps, jei į vazoną bus pripilta tos pačios žemės, kurioje jos augo.
Krienai kasami po stipresnių šalnų, tada jie būna geresnio skonio.
Daržovės geriau išsilaiko tamsoje. Ypač šviesioje patalpoje negalima laikyti maistinių bulvių, nes jos pažaliuoja, atsiranda solanino ir skonis tampa aitrus.
Geriausia daržoves laikyti esant nulinei tamparatūrai. Išimtis – svogūnai. Jei pasodinami šaltai laikyti svogūnai, išauga daug žyduolių. Svogūnams, vartojamiems maistui, nekenkia ir minusinė temperatūra.
Nuėmus derlių, nuo dirvos surenkamos daržovių liekanos. Stambesnės piktžolės nupjaunamos dalgiu, smulkesnės iškertamos kauptuku. Po 2-3 savaičių dirva suariama arba perkasama 25-35 cm gyliu. Jei dirvą suarus vėl pridygs piktžolių, jas bus galima sunaikinti purenant geležiniu grėbliu arba akėčiomis. Tokioje dirvoje mažiau piktžolių bus pavasarį.
Reikėtų pasidaryti planelį, kurioje vietoje kas buvo auginta, kad kitais metais į tas pačias vietas nebūtų sėjamos tos pačios daržovės. Burokėliai, morkos bei kopūstai labai nualina dirvą, todėl prieš rudeninį arimą bei perkasimą ją reikėtų patręšti ne tik mėšlu, bet ir mineralinėmis fosforo bei kalio trąšomis. Jei mėšlo nėra pakankamai, pirmiausia juo tręšiamos vietos, kur bus auginami agurkai, gūžiniai ir žiediniai kopūstai, salotos, bulvės. 1 kv.m dirvos vidutiniškai reikia 6-9 kg mėšlo. Agurkams jo galima dėti daugiau, nes jiems reikia šilumos, o gausiai mėšlu patręšta dirva būna šiltesnė. Po agurkų kitais metais sodinsimiems pomidorams jo nebereikės.
Gėlininko darbai
Mėnesio pradžioje sodinamos tulpės. Geriausia kitoje vietoje, negu augo. Jei sodinama į tą pačią vietą, būtina dirvą giliai suarti, patręšti perpuvusiu mėšlu ar kompostu, durpėmis, pjuvenomis. Dar geriau tinka kompostuota medžių žievė, kuri palaiko dirvos poringumą. Lengvas dirvas, naudojant tiek medžių žievę, tiek pjuvenas, prieš kompostuojamas reikia šiek tiek pakalkinti (4kg/kv.m).
Trumpai nupjaunami bijūnų, flioksų ir kitų daugiamečių gėlių antžeminė dalis. Jei nespėta pasidauginti daugiamečių gėlių dalijant kerelius, tai dar galima padaryti iki spalio visurio. Tik jaunus neįsišaknijusius augalus būtinai reikės mulčiuoti durpėmis.
Rožės, likus dviem savaitėms iki uždengimo, nupurškiamos 1 proc. vario sulfato arba 3-5 proc. geležies sulfato tirpalu, arba 2,5-3 proc. nitrafeno skiediniu. Antrą kartą purškiamos nugenėtos, prieš pat jas uždengiant.
Spalio antroje pusėje į dėžutes arba vazonėlius sodinami pražydinti skirtų tulpių, narcizų, krokų svogūnėliai. Jie parenkami didžiausi ir sveikiausi.
Jei nespėjama iki šalčių iškasti montbrečių, jos paliekamos žiemoti. Ant jų lysvelės sugrėbiami sausi lapai, užpilama durpėmis. Mulčio sluoksnis neturi būti plonesnis kaip 20 cm. Neiškastos montbretės žydi gausiau.