Vasara – sunkus metas muzikos, filmų, kompiuterių žaidimų „piratams”. Nelegalios intelektualinės produkcijos platintojai bando taikytis prie karštuoju metų laiku pasikeitusių rinkos sąlygų – prekiauti pradeda vakarais, kai poilsiautojai grįžta iš gamtos. Tačiau ir tokios gudrybės menkai tepadeda.
„Šią vasarą stebime ypatingą nelegalios produkcijos platintojų veiklos sumažėjimą – žmonės mažiau lankosi turgavietėse, miestai ištuštėja, tad ir piratinės produkcijos paklausa ir prekyba ženkliai krenta. Anksčiau „piratai” vasarą keldavosi į šalies kurortus, tačiau dabar jie jau žino, kad ten gali būti pagauti dar greičiau”, – padėtį nelegalios prekybos rinkoje vasarą aiškina Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) viceprezidentas Vytas Simanavičius.
Pasak LMIA atstovų, „piratai” bando aktyviau prekiauti vakarais, kai kurie nuomos punktai tik vakarais nuomai pateikia piratinės produkcijos. V. Simanavičiaus teigimu, dėl šių ir susijusių faktų vasarą prekyba piratine produkcija pasidaro nerentabili, o „piratai” būna priversti eiti „neapmokamų atostogų”.
Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje policijos pareigūnai, dalyvaujant LMIA atstovams, išėmė apie 38 tūkst. vnt. neteisėtų muzikos įrašų, filmų bei kompiuterinių žaidimų laikmenų. Liepą šalyje iš prekybos jau išimta apie 2.500 neteisėtų muzikos įrašų, filmų, kompiuterinių žaidimų laikmenų.
Didžiausias poėmis šių metų vasarą įvyko liepos pradžioje Kauno Aleksoto turgavietėje, kur buvo sulaikytas pilietis G.L. su plačiu piratinės produkcijos asortimentu (apie 1.300 vnt.) Taip pat ir pernai iš jo buvo konfiskuota per 2.000 neteisėtų laikmenų.
Liepos 12 d. Kaune, Kovo 11-osios g. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai patikrino prekyvietę, kurioje rasta ir išimta iš apyvartos apie 1.200 vnt. kaip įtariama neteisėtų kopijų ir vienas asmeninis kompiuteris. Kaip konstatavo patikrinime dalyvavęs LMIA viceprezidentas V. Simanavičius, tokių didelių kiekių prekyvietėse surasti vis sunkiau, nes prekyvietėse „piratai” stengiasi laikyti tik tiek piratinės produkcijos, už kurią nekiltų baudžiamoji atsakomybė, kitą slėpdami netoliese.
Šis asmuo ne tik prekiavo „piratine” produkcija, bet, kaip manoma, ir ją atgamindavo kompiuteriu. Be to, asmuo buvo tikrinamas ne pirmą kartą, pas jį visada surandami nemaži kiekiai nelegalios produkcijos.
„Matyti, kad dar daugelio prekybininkų negąsdina baudos ir produkcijos konfiskavimas”, – pastebi V. Simanavičius. – „Galbūt valstybė dar labiau turėtų sugriežtinti atsakomybę už šios rūšies nusižengimus.”
Pernai už prekybą neteisėtomis kūrinių kopijomis administracinėn atsakomybėn Lietuvoje buvo patraukta 180 asmenų, 131 asmens atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2004 m. juodojoje rinkoje buvo konfiskuota apie 317 tūkst. piratinių diskų, kurių teisėtų kopijų mažmeninė vertė – apie 9,4 mln. litų.
LMIA šiemet išleido diską „Teisėtų ir neteisėtų kūrinių kopijų atpažinimo rekomendacinė medžiaga”, jo leidybą parėmė ES PHARE programa. Tai – rimtas pagalbininkas teisėsaugininkams identifikuojant teisėtą ir „piratinę” produkciją.