Pastarieji mėnesiai Valdovų rūmų archeologams buvo itin dosnūs. Atrastas bene įspūdingiausias ir vertingiausias XV amžiaus palikimas – gotikinių krosnių liekanos, seniausia Lietuvos auksinė moneta ir unikalūs aukso dirbiniai. Šie gotikos epochos radiniai liudija vėlyvuosius viduramžius – Lietuvos klestėjimo laikus, kai valstybė buvo valdoma Vytauto Didžiojo ir Jogailaičių dinastijos atstovų. Istorikams šis radinys – puiki galimybė ne tik pagilinti turimas žinias apie Žemutinės pilies rezidentinių pastatų interjerą, bet ir išsamiau apibūdinti to meto Lietuvos valdovus, diduomenę.
Gotikinių koklių liekanos, indų duženos archeologus pribloškė siužetų įvairove. Čia aptinkamas šv. Vaitiekaus Adalberto, vieno pirmųjų Lietuvos apaštalų, atvaizdas. Taip pat įspūdinga atrastoje koklio duženoje vaizduojama šv. Kotrynos Aleksandrietės nukirsdinimo scena – ši šventoji buvo pasmerkta Romos imperatoriaus dėl to, kad neatsisakė Kristaus tikėjimo. XV amžiaus keramikoje netrūksta ir mitologinių būtybių vaizdų.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais rasti dirbiniai turėtų sudominti ir heraldikos specialistus. Mat archeologams pavyko rasti seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo pavaizdavimą ant koklio. Iš ankstesnių Valdovų rūmų teritorijos tyrimų buvo žinomi tik smulkūs tokių herbinių koklių fragmentai. Archeologai nustatė, kad kai kurių šiuo metu atrastų dirbinių duženos ir 1987 bei 2003-iaisiais rasti keramikos darbų fragmentai yra tų pačių koklių dalys. Tad šio sezono radiniai padės atkurti tikslesnį ir išsamesnį herbinių koklių vaizdą.
Radinių kolekciją puošia dar vienas nepaprastas dirbinys – puikiai išlikusi glazūruota dekoratyvinė interjero apdailos plokštė su Nukryžiuotojo, šv. Jono Evangelisto ir Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Visoje rytinio Vidurio ir Šiaurės Europos regiono archeologinių radinių medžiaga neturi nieko analogiško.
Valdovų rūmų auksinių radinių kolekciją papildė seniausia Lietuvoje auksinė moneta – XIV-XV amžiaus Venecijos dukatas. Šis pinigas – raktas istorikams, nagrinėjantiems Lietuvos ankstyvuosius kultūrinius ryšius su kitais kraštais. Archeologai taip pat aptiko įspūdingą, augaliniais raštais išdailintą aukso žiedą su unikalia akute ir ažūrinio juvelyrinio dirbinio fragmentus. Aukso rinkinius valdovai kaupė nuo Aleksandro laikų. Tikimasi, kad šie auksiniai radiniai padės išsiaiškinti Valdovų rūmų lobyno pobūdį.
Kadangi atstatomų Valdovų rūmų antrame ir trečiame aukštuose planuojama atkurti gotikinį interjerą, neseniai atrasti dirbiniai įgyja dar didesnę vertę. Interjero specialistams sekant tikrų XV amžiaus gotikinių koklių bruožais, bus paprasčiau sukurti identišką gotika dvelkiantį interjerą.