Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas mano, kad paslaptingai atsiradę archyviniai dokumentai gali būti susiję su kokiu nors konkrečiu pastarojo meto įvykiu, po kurio slėpti juos nebeliko prasmės
Sensacinga žinia apie Liustracijos komisijos pirmininkei Daliai Kuodytei atneštą didelį kiekį archyvinių dokumentų, susijusių su Aukščiausiosios Tarybos (AT) įsteigtos laikinosios komisijos Sovietų sąjungos KGB veiklai tirti veikla, sujaudino tiek dabartinius, tiek buvusius politikus.
Kaip LŽ rašė, Kuodytė pranešė, jog praėjusią savaitę jai buvo atvežti 10 dėžių ir 20 maišų, prikimštų dokumentais, bylomis. Liustracijos komisijos vadovė ten rado šimtų žmonių laiškų kopijų, kuriuose jie prisipažino slapta bendradarbiavę su KGB, agentūrinių ir operatyvinių KGB bylų, AT nario Balio Gajausko vadovautos komisijos darbo grupės užrašų. Anot Kuodytės, šie dokumentai buvo dingę maždaug prieš keturiolika metų iš minėtos komisijos. Gajauskas kategoriškai neigė, kad atnešti dokumentai galėjo priklausyti jo vadovautai komisijai.
Prisiminti tų laikų įvykius LŽ paprašė signatarą, buvusį Valstybės saugumo departamento vadovą bei minėtos komisijos narį Jurgį Jurgelį. Pasak jo, netikėtą dokumentų atsiradimą reikia vertinti ano laikmečio kontekste, tuomet tai nebus joks didelis įvykis, o tik paprastas epizodas, atskleidžiantis, kaip Lietuvoje elgėsi sovietinis KGB ir mes patys, pirmiausia – politikai ir pareigūnai. Jurgelis įsitikinęs, kad būtent dėl šių aplinkybių dabartinis liustracijos procesas šalyje negali būti nei objektyvus, nei moralus.
Rengėsi iš anksto
Jurgelio nuomone, vaizdas, kurį šiandien galima susidaryti iš likusių archyvų, yra iškreiptas, nevisiškas ir net sąmoningai sumodeliuotas. Tą pasistengė padaryti iš Lietuvos besitraukiantis KGB, prie to prisidėjo ir mūsų pareigūnai, taip pat žmonės, turintys asmeninių bei partinių interesų. „Svarbiausi ir aktualiausi dokumentai tikrai yra dingę”, – mano Jurgelis.
Signataro teigimu, KGB, nujausdamas tolesnius Lietuvos įvykius, galimam pasitraukimui pradėjo rengtis dar Sąjūdžio laikais. Visi archyviniai dokumentai buvo peržiūrėti ir apsispręsta, kaip su jais elgtis. Vieni buvo išvežti į Rusiją, kiti – sunaikinti iš karto, treti – palikti. „Palikti sąmoningai, nes ko nenorėjo, to tikrai nepaliko”, – įsitikinęs Jurgelis. Jis prisiminė epizodą, kaip 1991-ųjų rugpjūtį Maskvoje pasibaigus pučui ir Lietuvos pareigūnams pirmą kartą patekus į KGB rūmus, krosnys ten dar buvo karštos, o kieme degė laužai. „Štai kokią atranką padarė KGB”, – sakė Jurgelis.
Grąžinami nereikalingi dokumentai
Pagrindiniai dokumentai, pasak signataro, iš Lietuvos išplaukė pagal vieno tuometinių KGB vadovų Lietuvoje generolo S.Caplino nurodymą. „Bylas, kurios jam atrodė svarbios – ar agentūrinės, ar KGB veiklos – patikimiems pareigūnams jis nurodė sunaikinti”, – sakė Jurgelis.
Prie nelegalaus dokumentų nutekėjimo, ypač iki pučo Maskvoje, prisidėjo ir eiliniai KGB pareigūnai, turėję įvairių interesų. „Vieni, kurie norėjo eiti dirbti į Lietuvos saugumą, taip ketino pademonstruoti lojalumą naujajai valdžiai, kiti norėjo užsidirbti, o gal ketino ir šantažuoti. Kur tie dokumentai dingo, vargu ar kas gali pasakyti”, – sakė Jurgelis.
Ir trečiasis nutekėjimo šaltinis – „nepriklausomos Lietuvos žmonės ir pareigūnai, tarp jų ir AT deputatai, kurie, vedini įvairių interesų, maišais ar portfeliais nešė KGB dokumentus”. Jurgelis prisiminė, kad toli gražu ne visi KGB archyvų dokumentai, į Vilnių atvežti iš rajonų, buvo antspauduotuose maišuose. „Buvo naktų, kai atvežus iš rajonų archyvus šviesa KGB rūmuose degė per naktį…”, – prisiminė pašnekovas.
Triukšmą dėl KGB dokumentų grobstymo AT buvo sukėlęs ir pats Jurgelis. Tada šešėlis krito ant krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus ir saugumo vadovo bei vicepremjero Zigmo Vaišvilos. „Dingę dokumentai niekada taip ir negrįžo”, – sakė Jurgelis.
Pritrūko objektyvumo
Jurgelio nuomone, AT deputato Balio Gajausko vadovaujama laikinoji komisija, kuriai buvo pavesta tirti KGB veiklą Lietuvoje, nebuvo objektyvi. „Nukrypta į KGB agentų paiešką priešingoje pusėje – kairėje ir centre, vengiant agentus įvardyti savo pusėje”, – prisiminė signataras.
Jo teigimu, neobjektyvi buvo ir kartu su komisija veikusi darbo grupė. Jurgelis prisiminė, kad šios grupės nariai informaciją suteikdavo tik „saviems” politikams, viename iš laikraščių rašiusiems kompromituojančius rašinius.
Be to, anot signataro, ši darbo grupė, dirbusi su KGB archyvais, padarė daugybę dokumentų kopijų. „Keletą savaičių nuo ryto ir vakaro buvo įjungtas kopijavimo aparatas ir kopijuoti dokumentai”, – pasakojo signataras.
Niekur neregistruotos kopijos iš KGB pastato išneštos nežinia kur. Kopijavimo darbai buvo baigti 1992 metų rudenį. „Galiu daryti prielaidą, kas nespėta nukopijuoti, paimti originalai”, – tokią versiją iškėlė Jurgelis.
Buvęs politikas prisiminė liudytojų pasakojimus, kaip buvę KGB pareigūnai, norėję pereiti į VSD, į šį departamentą atnešė kelis maišus archyvinių dokumentų. Jais buvo labai domimasi. Tuos pareigūnus atleidus iš darbo, dingo ir maišai. „Atėjęs dirbti tų dokumentų jau neradau”, – sakė Jurgelis.
Grąžinti visada sunku
Pašnekovas pakartojo galįs daryti tik prielaidą, kad praėjusią savaitę atsiradę dokumentai „išplaukė” iš minėtos darbo grupės. Paklaustas, kodėl tai atsitiko tik dabar, buvęs politikas svarstė, jog grąžinti neteisėtai pasisavintą daiktą visada sudėtinga ir sunku, nes tuomet tenka prisiimti kaltę. „Kita vertus, tai gali būti susiję su konkrečiu įvykiu, dėl kurio dokumentų slėpimas praranda prasmę. Koks tai įvykis, parodys laikas”, – mano Jurgelis.
Signataras įsitikinęs, kad nesakyti, iš kur gavo dokumentus, Liustracijos komisijos pirmininkė neturi teisės. „Jeigu dokumentų dingimas – vagystė, tai kaip galima slėpti nusikaltimą? Ji privalo pasakyti, kitaip negali vadovauti komisijai, nes slepia žmones, kurie piktnaudžiavo”, – piktinosi Jurgelis.
Nors Kuodytė tvirtino, kad grąžintais dokumentais niekas nepasinaudojo, signataras įsitikinęs, kad tų, kuriais pasinaudojo, negrąžino.
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti atsiradusius dokumentus, Jurgelis sakė, kad pirmiausia tai yra vogtas daiktas. Be to, reikia pasvarstyti, kokiais tikslais buvo vogta. „Gal, jų požiūriu, ir kilniais. Tačiau, kad grąžino viską, niekada nepatikėsiu. Jei išneša turėdami tikslą, vargu ar yra tikslas išsaugoti visą objektyvią informaciją”, – svarstė Jurgelis. Kartu jis pripažino, kad, šiaip ar taip, istorinę vertę tie dokumentai turi.
Signataras neatmetė galimybės, kad po kiek laiko atsiras dar koks pluoštas slaptų dokumentų.